Pristatydama Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime antradienį sakė, kad jomis siekiama supaprastinti ir atpiginti procesą – padaryti jį greitą, paprastą ir nemokamą. 

„Projekto tikslas yra supaprastinti ir atpiginti su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų refinansavimo procesą kredito gavėjams bei palengvinti vartotojų turimų pagal vieną ar kelias paskolų sutartis prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, tai yra sumažinti mokėtinas įmokas“, – pristatydama pataisas teigė G. Skaistė. 

„Norime paskatinti konkurenciją tarp būsto paskolų teikėjų, todėl paskolos refinansavimo procesas turi tapti greitas, paprastas ir nemokamas“, – pabrėžė ministrė. 

Projekto tikslas yra supaprastinti ir atpiginti su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų refinansavimo procesą kredito gavėjams (...)

 

Pasak G. Skaistės, būsto paskola dažnai žmogui yra ilgiausias gyvenimo finansinis įsipareigojimas, galintis siekti net 30 metų, todėl galimybė nuolat vertinti ir pasirinkti optimaliausias paskolos aptarnavimo sąlygas būtina. 

Jos teigimu, dabar refinansuojant, tarkime, 100 tūkst. eurų paskolą gali tekti sumokėti daugiau negu 1 tūkst. eurų įvairių mokesčių. Anot jos, jei paskolas palankesnėmis sąlygomis refinansuotų visi paskolų turėtojai, jie sutaupytų apie 0,5 mlrd. eurų.   

„2022 metais gegužę buvo, matyt, pasiektas pikas paskolų maržų – tuo metu vidutinė paskolų marža būdavo 2,4 proc. Šiandien rinkoje yra vidutiniškai 1,65 proc. Vadinasi, žmonėms, kurie tuo metu pasiėmė paskolas, refinansuoti jas šiandienos sąlygomis būtų patrauklu ir ekonomiškai apsimokėtų“, – Seime kalbėjo ministrė.  

G. Skaistė pabrėžė, kad analizuojant informaciją apie paskolas ir maržas, dviem trečdaliams žmonių apsimokėtų jas refinansuoti: „Apie 2 tūkst. 350 žmonių, kurie galėtų refinansuotis geresnėmis sąlygomis negu turi dabar galiojančias būsto paskolų sutartis.“ 

Konservatorius Vilius Semeška tvirtino, kad naujos sąlygos padidins konkurenciją finansų sektoriuje.

Pakeitimų svarstymas Seime numatytas spalio 1-ąją. Jeigu Seimas jas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2025 metų gegužės 1-osios.

Įstatymo pataisos numato, jog žmonėms pakaktų kreiptis į naują banką, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.

Paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis naujam bankui, žmonės galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nemokėdami išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio, jiems nebereikėtų naujo NT vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, be to, pastarasis negalėtų imti jokių mokesčių, žmogui nereiktų mokėti notarui bei Registrų centrui – visa tai sumokėtų naujas bankas.

Siūloma uždrausti iš kredito gavėjo reikalauti sumokėti mokesčius ar kitus mokėjimus už kai kurių dokumentų parengimą ar kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito grąžinimu nepasibaigus pradinės kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, kai, pavyzdžiui, anksčiau laiko grąžinamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji.

Lietuvos banko duomenimis, balandį 346 tūkst. gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.