- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir išaugusios palūkanos gerokai sumažino aktyvumą rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos didmiesčiuose laikosi aukštumose.
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas blogėja jau pusantrų metų ir nukrito net iki 89,6 punkto. Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 10 proc. per mažos, norint įsigyti 55 kv. metrų būstą Vilniuje, pranešė bankas.
„Pagrindinė blogėjančio įperkamumo priežastimi vis dar buvo didėjančios bazinės palūkanų normos. Tačiau panašu, kad palūkanų normos pasiekė lubas, o spartus atlyginimų augimas didins būsto įperkamumą ir stabilizuos rinką“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Pasak jo, Registrų centro duomenimis, būsto kainos Vilniuje vasarą buvo maždaug 10 proc. didesnės nei prieš metus.
Rinkose tikimasi, kad ECB palūkanų normas mažins antrąjį kitų metų pusmetį, o 2024 metų gale „Euribor“ bus sumažėjęs iki 3,5 procento.
„Kainų augimas lėtėja, tačiau kiek stebina savo atsparumu, ypač įvertinus, kad būsto rinkos aktyvumas, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčius, yra mažiausias nuo 2017 metų”, – teigė V. Šimkus.
Pastebima ir daugiau kainų lėtėjimo ženklų. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių kainų indeksas rodo, kad rugpjūtį būstas buvo 7 proc. brangesnis nei prieš metus, o internetiniai pardavimų skelbimai rodo, kad kainos per metus visai nesikeitė.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų daugiau nebedidins, o kitų metų pirmąjį pusmetį jau turėtų jas pradėti mažinti.
„Rinkose tikimasi, kad ECB palūkanų normas mažins antrąjį kitų metų pusmetį, o 2024 metų gale „Euribor“ bus sumažėjęs iki 3,5 procento. Vis tik sparčiai silpnėjanti paklausa ir prastėjantys darbo rinkos rodikliai gali paskatinti palūkanų normas mažinti anksčiau ir sparčiau“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank” skaičiuojamas nuomos grąžos rodiklis išlieka žemiausiame lygyje nuo 2011 metų. Šis rodiklis parodo, kokią dalį būsto kainos sudaro jo metinės nuomos pajamos. Vidutinė nuomos grąža Vilniuje siekia apie 5,1 proc., Vilniaus senamiestyje – 4,2 proc., Kaune – 5,9 proc. – maždaug procentiniu punktu mažiau nei jos ilgalaikis istorinis vidurkis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Neliupšienė: naujame ES sankcijų Rusijai pakete – didesnė atsakomybė Bendrijos įmonėms
Europos Sąjungai (ES) svarstant 12-tą sankcijų Rusijai paketą jame Bendrijos įmonėms turėtų būti numatyta atsakomybė už jų prekių judėjimą, o kai kurioms – ir finansinių srautų už ES ribų kontrolė, sako užsienio reikalų viceministr...
-
„Litgrid“: atvėsę orai elektros kainą lapkritį augino 20 procentų1
Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. ...
-
Premjerė: rusišką maistą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai4
Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
„Klaipėdos nafta“ atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriais
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriais. ...
-
Registrų centras: NT sandorių šiemet – 14 proc. mažiau1
Lietuvoje per 11 šių metų mėnesių įregistruota 102,7 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 14,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (120 tūkst.), o vien lapkritį – 8,2 tūkst. sandorių, arba 14,6 pro...
-
Aukso kaina – rekordinė: ar verta investuoti?5
„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja...“ – yra pasakęs Goethes herojus Mefistofelis. Tik ar įpirksime šį, vis brangstantį taurųjį metalą? Jo kaina šiuo metu siekia seniai regėtus rekordus, praneša LNK...
-
I. Šimonytė: biudžetas – geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis12
Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Gyventojų kompensacijoms už šildymą prašoma dar 47 mln. eurų5
Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. ...
-
Vyriausybė – už didesnį duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą2
Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms didesnį duomenų prieinamumą bei platesnį pakartotinių duomenų naudojimą. ...
-
V. Augustinavičius: biudžetas – netobulas, dar svarstoma, ar prezidetas jį pasirašys1
Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...