Ūkių sėkmę lemia trumpos tiekimo grandinės

  • Teksto dydis:

Trumpos tiekimo grandinės – galimybė šalies ūkininkams realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją, o vartotojams – įsigyti šviežių ir sveikų produktų, pagamintų Lietuvoje. Ko reikia, kad šios grandinės klestėtų, diskutuota Ukmergėje.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Lietuvos kaimo tinklo Ukmergėje surengtas išvažiuojamasis renginys „Paramos trumpoms tiekimo grandinėms aspektai“ buvo skirtas trumpųjų tiekimo grandinių atsiradimui Lietuvoje skatinti. Jos skirtinguose regionuose kuriasi nevienodai intensyviai.

Renginio metu apsilankius Ukmergės rajono ekologiniuose ūkiuose, vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“, pristatyti trys skirtingi trumpų grandinių projektai.

Iš ūkio – ant stalo

Genutės Sakalauskienės ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Žalgirių kaime. Prieš aštuoniolika metų pradėjusi nuo 10 ha juodųjų serbentų ir aviečių ūkio, šiandien ūkininkė dirba 35 ha žemės. Užsiima ne tik auginimu, bet ir gamyba, socialine šviečiamąja veikla.

Ūkiui vystantis ūkininkė įsirengė perdirbimo cechą, patalpas sandėliuoti, šiltnamių, išplėtė asortimentą – augina įvairesnes uogas, daržoves, gamina uogienes, pagardus ir kitus gaminius. Cechas veikia ištisus metus.

Kai startavo ŽŪM parama vaikų darželiams, organizuojant maitinimą atsirado konkrečių daržovių ir vaisių poreikis.

Produkciją ūkininkė realizuoja įvairiais trumpos grandinės kanalais. Darželiai produkciją perka per Ukmergės vartotojų kooperatyvą arba užsisako tiesiogiai. Sezono metu ūkininkė prekiauja turgeliuose. Švieži ir perdirbti produktai pasiekia ir prekybos tinklų, kitų parduotuvių lentynas.

Tiekia restoranams

Stragių ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime. Ūkininkas Mindaugas Stragis dirba 40 ha žemės. Gavęs paramą trumpoms tiekimo grandinėms, kartu su partneriais jis įkūrė UAB „Ekomarket“, kuri superka ir parduoda partnerių (ūkininkų) užaugintą ir pagamintą produkciją.

Ūkis specializuojasi šakniavaisių auginimo srityje. Augina bulves, ropes, ridikus, moliūgus ir kitas daržoves – tai, kas ant stalo gali būti patiekiama ištisus metus – taip pat uogas, vaisius. Sezono metu pakeltose lysvėse augina ir žalumynus. Per metus nuima 3–4 jų derlius.

Dabar ūkis įsirengė ir džiovyklą. Ko neparduoda, perteklių džiovina. Įrengti aruodai, šaldytuvai, obuolių sandėlis, sulčių spaudykla. Mindaugas sako, kad perdirbant produkciją ne tik plečiamas produkcijos asortimentas, bet ir kovojama su maisto švaistymu.

Pasakojo, kad produkciją realizuoja sostinėje. Pagrindiniai pirkėjai – Vilniaus restoranai. Taip pat parduoda internetu ir turguje. Iš viso per savaitę paruošia ir parduoda apie 1 t produkcijos.

Vaikų maitinimas

Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ vyko dalijimasis patirtimi ir diskusija apie viešojo maitinimo ekologiškais produktais organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Šis darželis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių vaikus maitinti ekologišku ir pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimus pagamintu maistu.

Įstaigos direktorė Birutė Jucevičienė papasakojo, kad ekologiškas maitinimas iš pradžių buvo bandomasis projektas, kurį pirmus dvejus metus rėmė savivaldybė. Dabar darželis gauna paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.

Pasak direktorės, jų virtuvėje naudojama 80 proc. ekologiškų produktų – ne tik vaisiai, daržovės, bet ir mėsa. Produktai perkami per rajono vartotojų kooperatyvą.

S. Vasiliauskaitės-Dančenkovienės nuotr.

Vaikai ekologiškais produktais maitinami jau penkerius metus.

Sudarant valgiaraštį apskaičiuojama, kiek kokių produktų reikės. Vėliau pirkimas išskaidomas į dešimt dalių pagal produktus.

Direktorė pasidžiaugė, kad dėl vaikų maitinimo su jais konsultuojasi kitų rajonų darželiai.

Ministerijos duomenimis, dabar šalyje ekologiškai vaikai maitinami 78 darželiuose. Finansavimas programai kasmet didinamas.

Parama trumpoms tiekimo grandinėms

Trumpoms tiekimo grandinėms paramą teikia ES. Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė pristatė paramos programą. Ja skatinama miesto ir kaimo bendrystė, regionų plėtra, siekiama klimato kaitos, maisto švaistymo mažinimo ir kitų tikslų. Prioritetas – mažųjų ūkių (ne tik ekologinių) konkurencingumo didinimas.

2014–2020 m. priemonės finansavimas nuosekliai didėjo, projektų skaičius augo. Nusistovėjo trys modeliai. Pirmasis skirtas smulkiausiems dalyviams, galima parama – iki 150 tūkst. eurų. Antrasis įgyvendinamas rajoniniu mastu, kai įstaigos perka iš ūkių, o galima parama – iki 700 tūkst. eurų. Trečiasis modelis numato regioninių logistikos centrų steigimą, galima parama – iki 1,5 mln. eurų. Du tokie centrai jau įsteigti.

Gavus paramą atsiranda galimybė steigti prekybos vietą, kompensuojamas darbo užmokestis, komunalinės, transportavimo, prekės ženklo sukūrimo, nuomos ir kt. išlaidos.

Norintys dalyvauti trumposiose žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėse iki lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM. Šio rudens paraiškoms skirta beveik 5 mln. eurų.

Pasak ŽŪM kanclerio V. Aleknavičiaus, vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ pavyzdys rodo, ko reikia, kad atsirastų paklausa.

Naujam laikotarpiui planuojama skirti 10 mln. eurų. Pirmasis šaukimas vyks kitais metais.

Pirkimų galimybės

Viešųjų pirkimų tarnybos vyr. patarėjas Kęstutis Kazulis informavo, kaip organizuoti maisto produktų pirkimą.

Lietuvoje yra apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, tačiau ūkininkai ir pirkėjai neranda vieni kitų.

Atstovas priminė, kad mažos vertės (iki 15 tūkst. eurų per metus) pirkimus įstaigos gali vykdyti be viešojo pirkimo.

Dideli pirkimai vykdomi apklausų būdu. Teikiami pasiūlymai, vyksta jų vertinimas ir kitos procedūros per numatytą laiką. Išimtis – neskelbiamos derybos. Vieni kitus rasti padeda pirkimų platformos CPO, CVP.

Dar vienas būdas – žalieji pirkimai, perkant specialiais ženklais pažymėtą produkciją. Perkančiosios organizacijos turi skelbti pirkimų planą, kuriame įtrauktos ir neskelbiamos derybos. Tiekėjai, matydami planus, gali būti proaktyvūs ir pasisiūlyti.

Pagalbos platforma

ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė pristatė interneto svetainę www.maistograndine.lt, skirtą trumpų tiekimo grandinių vystytojams.

Platforma skirta pardavėjams ir pirkėjams padėti surasti vieniems kitus, taip pat ir savarankiškai mokytis. Tiekėjai ir pirkėjai galės susikurti savo paskyras, o lankytojai – susipažinti su grandinėmis.

ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius atkreipė dėmesį, kad matyti pavyzdžiai – skirtingi. Vienas ūkis ir gamina, ir perdirba, o produkciją realizuoja per žemės ūkio kooperatyvus, asociacijas. Kitas daug dirba su rinkodara ir kartu plačiai įveiklina savo ūkyje esančius pastatus, investicijas, ieškant rinkos gaminamai produkcijai realizuoti. Lopšelio-darželio „Žiogelis“ pavyzdys rodo, ko reikia, kad atsirastų paklausa.

Renginys finansuotas ES lėšomis, jame patirties sėmėsi įvairių savivaldybių ūkininkai.

G. Sakalauskienė aprodė savo ekologinį ūkį. Šiame lauke auga smidrai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių