Naujų klientų į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 2,2 tūkst. (8,7 proc.) mažiau nei rugsėjį ir 25,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, per mėnesį įregistruota 23 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas.

Darbuotojų poreikis taip pat mažėjo, tačiau jis kol kas išlieka palyginti didelis. Darbdaviai spalį pateikė 15,1 proc. mažiau darbo pasiūlymų nei rugsėjį, rinktis buvo galima iš 56,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Labiausiai šis skaičius augo sodininkams, daržininkams, medelynų ir daigynų darbuotojams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, amatininkams, gaminantiems dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų, reklamos ir rinkodaros specialistams. Mažėjo pardavimo atstovų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų pardavėjų poreikis.

Didžiausios galimybės įsidarbinti, kaip nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams, virėjams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, dailidėms ir staliams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams.

Užimtumas spalį suteiktas 33,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai yra 17,3 proc. mažiau nei rugsėjį. 20,4 tūkst. tarpininkauta įdarbinant, 2,6 tūkst. pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiau kaip pusė – 51,6 proc. šių priemonių dalyvių gavo paramą per remiamojo įdarbinimo priemones, 31,4 proc. dalyvaus paramos mokymuisi priemonėse. Savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus pradėjo 10,5 tūkst. asmenų – 700 mažiau nei rugsėjį.

Spalio į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 23 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra 2,2 tūkst. (8,7 proc.) mažiau nei rugsėjį. Palyginti su 2020 m. spaliu, darbo neturinčių asmenų registravosi 25,9 proc. mažiau.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 42 šalies savivaldybėse registruoto nedarbo rodikliai mažėjo, 3 – nepakito, 15 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Šilutės (1,1 proc. punkto), Lazdijų (1 proc. punktu) ir Šilalės (1 proc. punktu) rajonų savivaldybėse. Labiausiai augo Neringoje (1,2 proc. punkto), Palangoje (1 proc. punktu), Pakruojo rajone (0,8 proc. punktu) ir Druskininkuose (0,7 proc. punkto).