Anot politikės, krašto apsaugos finansavimui reikėtų ieškoti tvaresnių šaltinių.

„Kaip ir pavasario sesijos metu, taip ir dabar – mes labai skeptiškai vertiname Finansų ministerijos siūlymą apmokestinti draudimo sutartis. Dabartiniu laikotarpiu ypatingai svarbu plėsti besidraudžiančių ratą, ypač tų žmonių, kurie draudžia savo būstą, kitą turtą. Kaip matome iš pasikartojančių stichijų, matome priešingą poreikį – kad kuo daugiau žmonių draustųsi. O draudėjų apmokestinimas, natūralu, didins draudimo kainą ir darys jį mažiau patraukliu“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai labai kontrproduktyvu dabartiniam laikotarpiui. Tikrai bus sunku tokiai idėjai pritarti“, – akcentavo ji.

Apskritai, stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen, keista, jog Finansų ministerija teikia svarstyti siūlymą, kuriam koalicijos partneriai Seimo pavasario sesijos metu iš esmės nepritarė. Anot Liberalų sąjūdžio pirmininkės, be papildomų diskusijų ar derybų rasti palaikymo iniciatyvai bus labai sunku, todėl vargu, ar pavyks pasiekti realų rezultatą.

„Nėra jokios abejonės ir jokio ginčo dėl to, kad valstybės gynyba šiandieną yra viso kito pagrindas. Ir jai reikia rasti tvarius, ilgalaikius šaltinius. Bet šis šaltinis pavasarį liberalų pastangomis buvo išimtas iš bendro paketo dėl tų abejonių, kurias minėjau. Ir neįvyko nieko, kas pakeistų mūsų nuomonę“, – aiškino politikė.

„Dėl papildomų šaltinių krašto gynybai reikia ieškoti bendro, plataus sutarimo. Pavienės iniciatyvos, kaip šiuo atveju, Finansų ministerijos, kur akivaizdu, kad koalicijoje pritarimo nėra – ji nėra per naują derinta, tiesiog nesulauks pritarimo ir naudos iš jos nebus“, – apgailestavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Pasirenkamas veikimo modelis, kuris nepriveda prie rezultato“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad trečiadienį Finansų ministerija pateikė derinti Saugumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūlo daliai draudimo sutarčių įvesti 10 proc. mokestį. Toks įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėn., o surinktos lėšos būtų skiriamos Valstybės gynybos fondui.

Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai.

Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir dalies draudimo sutarčių apmokestinimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.

Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.