Anot politikės, jos partija šiai iniciatyvai taip pat nepritars.

„Priimti tokį įstatymą, priimti tokį pakeitimą, mano vertinimu, šansų nėra. Mes tam nepritarsime“, – Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Siekiant didinti gynybos finansavimą, Finansų ministerija liepos pabaigoje parengė vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., įnašą mokant nuo 2025 metų liepos.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, mokestis skaudžiai gultų ant draudimo paslaugų pirkėjų. Ji tvirtino, kad šiuo metu kaip tik reikėtų skatinti žmones drausti savo turtą, o ne nuo to atgrasyti.

„(Todėl – BNS) tas signalas siunčiamas iš Finansų ministerijos, mano galva, yra žalingas dabar“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Siūlymas dėl draudimo sutarčių parengtas atskirai nuo anksčiau šiemet priimtų iniciatyvų didinti mokesčius, siekiant 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo.

Kad keistume ar peržiūrėtume mokesčių sistemą, (...) reikia plataus partijų sutarimo.

Dar kita šūsnis pasiūlymų, įskaitant nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimą, Vyriausybės buvo pasiūlyta pernai, tačiau nesant balsų Seime mokesčių reformos priėmimas įstrigo.

V. Čmilytė-Nielsen atmeta dalies opozicijos politikų įtarinėjimus, kad reformą bus bandoma priimti tarpuvaldžiu tarp Seimo rinkimų ir naujojo parlamento priesaikos.

„Tai nerealistiška ir to netgi nereikia. Kad keistume ar peržiūrėtume mokesčių sistemą, (...) reikia plataus partijų sutarimo“, – kalbėjo liberalų lyderė.

Pasak jos, mokesčių reforma taip pat galėtų būti susieta su krašto apsaugos finansavimu, tai įrašant į reikalingą papildyti partijų susitarimą dėl gynybos.

Seimo pirmininkė taip pat atmetė įtarinėjimus, jog tarpuvaldžiu planuojama priimti Civilinės sąjungos įstatymą, kuriuo būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė.

„Tokio plano nėra ir bet kas, kas sako, kad žino, kaip bus po rinkimų, tuo porinkiminiu periodu, tiesiog buria iš kavos tirščių“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo rinkimai vyks spalį.