Kaip ELTA skelbė pirmadienį, iniciatyvą „4 procentai“ jau pasirašė daugiau nei 51,6 tūkst. asmenų, skatinančių politikus sutarti didinti išlaidas gynybai. Laikmeną su pasirašiusiaisiais tikina gavusi ir pati Seimo pirmininkė.

„4 procentai, suprantama, tai yra tikslas. Kažkiek laiko užtruks, kad mes jį pasiektume. Kryptis yra būtina, nes suprantame, kad saugumo situacija išlieka pavojinga, (...) Tai dabar yra tas laikas, kai politikai turėtų tą kryptį aiškiai nubrėžti ir tiesiog atliepti visuomenės lūkestį, kuris, manau, yra labai akivaizdžiai išreikštas“, – po susitikimo su iniciatyvos atstovais ketvirtadienį Eltai pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat patikino Laisvės partijos ar kitų konkrečių siūlymų dėl gynybos išlaidų finansavimo su iniciatyvos atstovais neaptarinėjusi. Anot jos, šios priemonės gynybos lėšų didinimui turėtų būti svarstomos atskiroje diskusijoje.

„Aš norėčiau žingsnelį atsitraukti nuo konkrečių siūlymų, nes šiuo atveju mes kalbame apie ambiciją, apie tikslą“, – komentavo ji.

Verslas spaudžia visų pirma sutarti dėl tikslo – išlaidų gynybai didinimo

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pabrėžė, kad verslas „4 procentų“ iniciatyvą teikia kaip įrankį sutarti dėl didesnio gynybos finansavimo, bet ne kaip siūlymus konkretiems pajamų šaltiniams.

„Kai Lietuva ėjo į nepriklausomybę, skirtingos politinės jėgos turėjo skirtingus matymus, bet visi sutarė, kad nepriklausomybė yra tikslas. Mūsų lūkestis toks pats, kad visi sutartų, kad tikslas yra 4 procentai (nuo BVP – ELTA), ir jau tada politinės partijos ar savo programose, ar po rinkimų, jos galėtų įvardinti, kaip tą tikslą pasieks“, – aiškino A. Romanovskis.

Jo teigimu, LVK išreiškė lūkestį, kad, Seimo pirmininkei inicijavus Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą, jame atsiras tikslas siekti 4 procentų nuo BVP gynybai.

„Čia spaudimas susitarti dėl tikslo. O kaip politinės partijos matys, visa paletė yra – nuo skolinimosi iki mokesčių pakeitimų, (...) bet jeigu nėra sutarta dėl tikslo, kaip tu gali diskutuoti apie šiuos dalykus“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Verslo konfederacijos vadovas teigia pasigendantis ir konkrečių siūlymų dėl papildomo gynybos finansavimo. Šis neapibrėžtumas, anot A. Romanovskio, apsunkina ir siekį didinti išlaidas iki 4 proc. nuo BVP.

Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą.

„Nematėme jokių konkrečių pasiūlymų. Kai bus konkretūs pasiūlymai, tada konkrečiai į juos reaguosime. Dabar tai yra idėjų, pasisakymų tam tikras kratinys ir labai skirtingos politinės partijos turi labai skirtingus matymus, skirtingos institucijos, ministerijos turi skirtingus matymus. (...) Tai iš dalies yra netgi žalinga mūsų tikslui dėl 4 proc. sutarti, nes mes tada dėl nieko nesutarsim“, – pabrėžė A. Romanovskis.

„Tai yra nebe verslo iniciatyva, tai yra 50 tūkst. piliečių iniciatyva, ir mes turime teisę turėti lūkestį ir sakyti politikams jau kaip visuomenė, kad jie turi susitarti dėl tikslo. O kiekvienas eidamas į rinkimus ar posėdžių salėje galės ateiti su savo idėjomis ir visuomenė diskutuos, kam ji pritaria“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad partijos jau yra pasiekusios politinį sutarimą, jog 3 proc. gynybai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra būtini, o 4 proc. tikslas, anot jos, kol kas yra tik „ambicija“.

„Galbūt tai nėra nuskambėję kažkaip formalizuotai, bet ir be atskiro aptarimo akivaizdu, kad mes turime siekti 3 proc. (nuo BVP gynybai – ELTA) ir kad tai yra toks darbinis tikslas“, – akcentavo Seimo vadovė.

Tiesa, nors, anot jos, konkrečius susitarimus dėl finansavimo mechanizmų gali apsunkinti rinkiminis laikotarpis, tačiau tolimesni iniciatyvos atstovų susitikimai tiek su valdančiųjų, tiek su opozicinių partijų atstovais šį procesą galėtų palengvinti.

A. Romanovskio teigimu, „4 procentų“ iniciatyva artimiausiomis savaitėmis buvo pakviesta susitikti ir su premjere Ingrida Šimonyte.

Siūlo 4 proc. ribą pasiekti investuojant į darbuotojų apmokymą veikti grėsmės akivaizdoje

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), anot jos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, siūlo 4 proc. nuo BVP išlaidų gynybai ribą pasiekti verslui investuojant į darbuotojų apmokymą atlikti visuomenei grėsmės akivaizdoje būtinas funkcijas, pavyzdžiui, būti vairuotojais padedant evakuoti žmones iš regionų, užsiimti slauga.

Jo teigimu, tai konfederacijai priklausantiems verslams kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų.

„Vienam kariui užnugaryje reikia septynių žmonių. Tai mes, verslas, šitoje vietoje siūlome apmokėti visiems darbuotojams visus socialinius mokesčius ir jų atlyginimus ir dedikuojame juos valstybei. Tai čia būtų virš keturių procentinių punktų, jeigu mes apskaitytume šitą siūlymą“, – akcentavo V. Janulevičius.

Anot jo, savivaldybės geriausiai žino, kokios įmonės veikia jų regionuose. Tad, jo teigimu, šią priemonę verslas galės įgyvendinti veikdamas išvien su įvairuose regionuose esančiomis karo komendantūromis.

Taip pat V. Janulevičius teigia besitikintis, kad į tokią iniciatyvą įsitrauktų ir viešojo sektoriaus darbuotojai.

„Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą. Čia yra didelis momentas ir jam, tam dirbančiam žmogui, ir jo šeimai, ir žmonėms regionuose, kurie šiai dienai jaučiasi palikti“, – pabrėžė jis.