Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, atnaujintas vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektas, numatantis dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., Vyriausybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.

„Kadangi buvo išsakyta, kad gyvenamojo būsto draudimas gali būti tas jautrus segmentas, nes žinome, kad ir dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos, brutalių Rusijos karo veiksmų Ukrainoje, taip pat staigiai pakilo „Euribor“, dėl kurio žmonės pradėjo mokėti ženkliai didesnes įmokas už savo būsto paskolas“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.

„Siekdami sumažinti galimą neigiamą poveikį būtent žmonėms, kurie turi būstus, ketiname tame projekte, kurį teiksime Vyriausybei, numatyti, kad gyventojams, kurie draudžiasi savo būstą, kurio nenaudoja komercinėms reikmėms, kurį naudoja patys, būtų numatytas mokesčio atidėjimas penkeriems metams“, – pridūrė viceministrė.

Jos teigimu, per tokį terminą, tikėtina, sumažėtų paskolų įmokos.

Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis, nepaisant siūlomų išimčių, kartojo, kad draudimo įmoka iš esmės yra „draudimo klientų akcizas“ bei vadino ją nesąžininga.

„Išgirskite, ką sako – mes vis tiek jus apmokestinsime, tik truputį vėliau. Mes apmokestinsime tikriausiai tuos, kurie turi butą, bet tie, kurie nuomojasi butą, turės mokėti, nes nemaža dalis jaunų žmonių nuomojasi būstą ir jis turės būti draudžiamas“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius anksčiau teigė, kad dalies draudimo sutarčių apmokestinimas neturėtų būti taikomas pagrindiniam būstui. Pasak jo, galėtų būti svarstomas socialiai teisingesnis modelis, pavyzdžiui, labiau apmokestinant daugiau turto turinčius gyventojus.

A. Romanovskis yra sakęs, kad toks įnašas apmokestintų atsakingus, turtą besidraudžiančius žmones ir atbaidytų juos nuo draudimosi. 

Pasak viceministrės V. Česnulevičiūtės-Markevičienės, atidėjus draudimo įmoką būsto paskolų turėtojams, šio mokesčio į valstybės biudžetą per metus būtų surinkta apie 10 mln. eurų mažiau.

Gegužę Finansų ministerija skaičiavo, kad Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais.

Finansų ministerija liepos pabaigoje parengė vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., įnašą mokant nuo 2025 metų liepos. Surinktos lėšos būtų skirtos Valstybės gynybos fondui ir atitektų krašto apsaugos reikmėms.

Projektui dar turės pritarti Vyriausybė, o vėliau – Seimas.