„Turbūt tie, kas turi paskolas, apsidžiaugs“, – tvirtino Vilniaus universiteto partnerystės profesorius Marius Jurgilas.

Po pirmo karpymo birželį, Europos bankininkai antrą kartą mažina palūkanų normas 25 baziniais punktais, tokios ir buvo prognozės.

„Dabar tikslinga žengti dar vieną žingsnį mažinant pinigų politikos ribojimo laipsnį“, – teigė Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde.

Kartu su palūkanomis, žemyn ritasi ir tarpbankinės rinkos palūkanų norma. 6 mėnesių „Euribor“ iš lėto mažėja nuo kovo mėnesio. Dėl to pinga gyventojų įmokos bankams už būsto paskolas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nuo šių metų pradžios vidutinė būsto paskolos įmoka sumažėjo dešimtadaliu, aišku, lieka pakankamai aukšta, siekia apie 680 eurų“, – šnekėjo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Po perskaičiavimų mėnesinė įmoka bankui sumažės dar, bet simboliškai.

„Grubiai nuo kokio turbūt 100 tūkst. eurų, jeigu žmogus su 5 procentais moka apie 537 eurus, po 10–20 eurų, priklauso nuo laikotarpio ir kris“, – nurodė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.

Didžiausias klausimas: kas bus toliau? Rugpjūtį euro zonoje infliacija mažėjo, bet ji vis dar gaji dėl aukštų paslaugų kainų ir atlyginimų augimo.

„Reikia būti atsargiems, tikrai nėra pagrindo manyti, kad infliaciniai veiksniai yra dingę iš horizonto“, – sakė Vilniaus universiteto partnerystės profesorius.

Bet ECB, manoma, vis daugiau dėmesio skiria ne infliacijai, o ekonomikai. Amerikoje – recesijos rizika. Vokietijos pramonininkų nuotaikos – prasčiausios per ketverius metus. Tad ekonomistai teigia, kad palūkanų karpymo traukinys tik įsibėgėja.

„Rinkos rodo, kad spalio mėnesį ECB palūkanų nemažins, bet gruodį, sausį ir kovą mūsų laukia pakankamai agresyvus karpymas, kas reiškia, kad tai tikrai – ne pabaiga“, – pabrėžė „Citadele“ ekonomistas.

Būsto paskola – kone ilgiausias gyvenimo finansinis įsipareigojimas, o kiekvienas atlikęs euras – aukso vertės. Tad finansų ministrė ir Lietuvos bankas siūlo dar palengvinti ir paskolos perkėlimą iš vieno banko į kitą.

„Siūlome supaprastinti patį procesą, jį pagreitinti ir padaryti žmogui nemokamą, tokiu atveju atsirastų didesnė konkurencija, nauji bankai norėtų, matyt, finansuoti senas paskolas“, – pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Rinkos rodo, kad spalio mėnesį ECB palūkanų nemažins, bet gruodį, sausį ir kovą mūsų laukia pakankamai agresyvus karpymas.

Skaičiuojama, kad 160 tūkst. šeimų vis dar pasiėmę paskolas gerokai didesnėmis maržomis nei bankai siūlo šiuo metu. Refinansavimas jiems leistų sutaupyti.

„Žmonėms nieko nekainuos, reikės tokio finansinio raštingumo ir supratimo, pakelti užpakalį nuo sofos, kad tiesiog reikia kas metus, kas du metus persižiūrėti savo kredito sąlygas ir paieškoti, kuris bankas duoda geresnes sąlygas“, – aiškino Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.

„Neteisingas pasirinktas modelis, suprantame, kad žiūrima į vartotoją, bet kreditoriui darosi vis mažiau patraukli šita paslauga“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos pirmininkė Eivilė Čipkutė.

100 tūkst. eurų paskolos refinansavimas dabar gali kainuoti ir 1000 eurų. Refinansavimui tapus nemokamu, finansų ministrė tikina, kad išlaidos neužguls gyventojų per kitur.

„Matyt, visiškai rizikų sumažinti neįmanoma. Manau, kad mūsų bankų pelno maržos pakankamai aukštos, todėl lašinukų sluoksnį tikrai turi“, – sakė finansų ministrė.

Vyriausybė jau pritarė paskolų refinansavimo projektui. Dabar pataisos keliaus į Seimą.

„Labai gaila, kad jis nebuvo priimtas daugiau nei prieš 10 galbūt metų, nes tai būtų dar labiau žmonėms padėję sutaupyti“, – kalbėjo M. Jansonas.

Jei Seimas pritars, refinansuotis nemokamai būtų galima nuo kitų metų gegužės.