Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad būsto paskola dažnam žmogui yra ilgiausias gyvenimo finansinis įsipareigojimas

„Todėl siekdami sumažinti šią finansinę naštą parengėme įstatymo pakeitimus, kurie suteiks galimybę pasirinkti geriausias, tikėtina, pigesnes būsto paskolos aptarnavimo alternatyvas. Mūsų siūlomi įstatymo pakeitimai ženkliai pagerins žmonių būsto finansavimo sąlygas ir bus pateikti jau Seimo rudens sesijos pradžioje“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Įstatymo projekte numatoma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų gegužės 1 dienos.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos numato, jog žmonėms pakaktų kreiptis į naują banką, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Žmonėms nereikėtų papildomai mokėti, padidėtų konkurencija tarp bankų.

Paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis naujam bankui, žmonės galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nemokėdami išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio, jiems nebereikėtų naujo NT vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, be to, pastarasis negalėtų imti jokių mokesčių, žmogui nereiktų mokėti notarui bei Registrų centrui – visa tai sumokėtų naujas bankas.

Todėl siekdami sumažinti šią finansinę naštą parengėme įstatymo pakeitimus, kurie suteiks galimybę pasirinkti geriausias, tikėtina, pigesnes būsto paskolos aptarnavimo alternatyvas.

 

Be to, bankas būtų suinteresuotas išlaikyti klientus, taigi, jie galėtų siekti palankesnių būsto paskolos sąlygų nekeičiant banko.

Šiuo metu paskolų refinansavimas yra nepatrauklus: reikia net kelis kartus eiti tiek į savo banką, tiek pas kitą finansuotoją, jam pateikti naują nekilnojamojo turto vertinimą, gauti iš savo banko pažymą apie paskolos likutį, be to, už naują sutartį paprastai reikia mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris gali siekti net kelis procentus  grąžinamos sumos.

Skaičiuojama, kad refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą mokesčiai dabar gali siekti daugiau nei 1 tūkst. eurų.

Tuo metu pagal naują tvarką klientai per ilgesnį laiką galėtų sutaupyti iki 500 mln. eurų sumokėdami mažiau palūkanų, o sutaupyta suma galėtų būti skiriama vartojimui ar investuojama.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža sumažėjo maždaug trečdaliu – nuo 2,4 proc. 2022 metais iki 1,65 proc. šiuo metu). Dėl to daugeliui žmonių, paėmusių būsto paskolas didesnėmis maržomis, būtų naudinga refinansuoti paskolas.

Būsto paskolos, suteiktos didesnėmis nei šiuo metu taikomos maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų.

LB duomenimis, Lietuvoje balandį 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.