Tikimasi, kad biometano plėtra mažins iškastinio kuro vartojimą Lietuvoje

„Tube Green“ projektą įgyvendina kartu su biodegalų gamintoja „Kurana“, investicijų suma siekia 15 mln. eurų. Skelbiama, kad tai yra pirmoji ir kol kas vienintelė gamykla Lietuvoje, kuri biometaną tieks į magistralinį dujotiekį.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog ministerija gamyklos įrengimui ir Klimato kaitos programos yra skyrusi 2,8 mln. eurų.

„Biometanas gali būti naudojamas pramonei, transportui, šildymui, dėl to žaliosios energetikos ryškus atėjimas į mūsų praktinį gyvenimą yra labai sveikintinas“, – Aplinkos ministerijos pranešime teigė S. Gentvilas. 

Pasak „Kuranos“ generalinio direktoriaus Jurgio Polujansko, biometano panaudojimo galimybės yra plačios – nuo pramonės iki transporto sektoriaus, kuris ypač priklausomas nuo naftos degalų.

„Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą ir įtvirtinti energetinę nepriklausomybę“, – pranešime teigė J. Polujanskas.

Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą ir įtvirtinti energetinę nepriklausomybę.

 

„Biometano plėtra, kaip nauja energetikos veiklos kryptis prisidės prie energetikos ir transporto poveikio aplinkai mažinimo. (...) Mums naują uždavinį – biometano gamyklos prijungimą prie dujų perdavimo sistemos atlikome greitai ir išmokome naujų dalykų“, – „Amber Grid“ pranešime teigė jos vadovas Nemunas Biknius.

„Amber Grid“ skelbia, kad apie galimybę į tinklą tiekti biometaną per pastaruosius metus jos klausė apie 20 įmonių, joms suteiktos preliminarios prijungimo prie tinklo sąlygos. Dalis jų tai planuoja padaryti 2024–2025 metais.

Skaičiuojama, kad jei būtų įgyventini visi prie perdavimo sistemos planuojami prijungti projektai, į tinklą per metus būtų galima priimti apie 2 teravatvalandes (TWh) biometano, o ateityje šis kiekis Lietuvoje galėtų padidėti iki 2,5 TWh.

„Tube Green“ skelbia, jog jos pagaminamas biometanas prilygs 110 tūkst. gyventojų suvartojamam gamtinių dujų kiekiui, kurio taip pat užtektų patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio.

„Tube Green“ skelbia svarstanti galimybes ateityje pradėti sintetinių degalų bei žaliojo vandenilio gamybą, taip pat ketinama išplėsti biometano gamybos pajėgumus, leidžiant jį kitiems gamintojams atsivežti į Pasvalio rajone esančią gamyklą ir perpumpuoti į magistralinį dujotiekį.

Lietuva siekia iki 2030 metų gaminti ne mažiau kaip 950 GWh biometano.