Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 9 d. atmetė „Imlitex“ ieškinį, kuriuo ji prašė ESO atlyginti 115,2 tūkst. eurų žalą, iš jos 110,7 tūkst. eurų – dėl gerokai pakilusios dujų kainos. Teismo vertinimu, nuostolis susidarė ne dėl ESO kaltės, todėl įmonė jo neturi atlyginti.

„Vien ieškovo („Imlitex“ – BNS) nurodytos aplinkybės, jog (...) dėl skaitiklio gedimo atsakovas (ESO – BNS) daugiau nei trejus metus nepastebėjo, kad trečiasis asmuo („Cestos maistas“, kuriai „Imlitex“ tiekia gamtines dujas – BNS) faktiškai suvartojo daugiau nei buvo apskaityta gamtinių dujų, negali būti pagrindu pripažinti atsakovo civilinę atsakomybę jam neva netinkamai prižiūrint skaitiklį“, – rašoma teismo nutartyje.

Anot jos, sugedus skaitikliui ESO daugiau nei trejus metus nepastebėjo, kad Vilniaus rajono mėsos ir jos produktų  gamybos įmonė „Cestos maistas“ faktiškai suvartojo daugiau dujų nei buvo apskaityta.

Apie šį neatitikimą ESO pranešė pati „Imlitex“, kuri turėjo sumokėti už neapskaitytą dujų kiekį per laikotarpį nuo 2019 metų gegužės 27 dienos iki 2022 metų rugsėjo 14 dienos. 

„Akivaizdu, kad gamtinių dujų įsigijimas atgaline data pagal galiojusių kainų vidurkį (ne rinkos kaina) yra neįmanomas, todėl ieškovas („Imlitex“ – BNS) privalėjo gamtines dujas įsigyti (atpirkti) tuo metu (2022 metų lapkričio mėnesį) galiojusia rinkos kaina“, – teigiama nutartyje.

Pagal ESO atliktus skaičiavimus dujas 2022 metų lapkritį įmonei teko pirkti iš „Shell“ ir pateikti į Lietuvos dujų sistemą. 

Bylos duomenimis, laikotarpio, kai sugedo skaitiklis, dujų kainos vidurkis buvo 42,83 euro už megavatvalandę (MWh), tačiau „Imlitex“ jas teko pirkti 2022 metų lapkričio rinkos kaina – po 133,09 euro už MWh.

„ESO šiuos nuostolius vadina ieškovo („Imlitex“ – BNS) vystomo verslo rizika“, – rašoma nutartyje.

Tuo metu „Imlitex“ teismui teigė, kad sutartyje tarp jos ir ESO nėra aptartas nuostolių atlyginimo klausimas, todėl turi būti taikomos bendros teisės normos, reguliuojančios atsakomybę. Anot įmonės, ESO tinkamai neprižiūrėjo skaitiklio.

„Atsakovui (ESO – BNS) kyla sutartinė civilinė atsakomybė, jam pažeidus tiek Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių   (...), tiek Skirstymo sistemos taisyklių nuostatas dėl skaitiklio tinkamos priežiūros (...) Atsakovas nepagrįstai ir nesąžiningai šiuos nuostolius perkėlė tiekimo įmonei („Imlitex“ – BNS)“, – teismui teigė bendrovė.

Be to, „Imlitex“ teigimu, už neapskaitytas dujas ji turėjo mokėti to laikotarpio, kai neveikė skaitiklis, kainomis, o ne jas atpirkti ir į sistemą grąžinti rinkos kaina.

Tuo metu ESO teigė, kad jos pareiga – perskaičiuoti dujų suvartojimą sutrikus skaitikliui, tai atlikta tiksliai pagal taisykles, o dėl tikslumo įmonė tarėsi su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

ESO pabrėžė, kad nei teisės aktuose ar bendrovių sutartyje, nei Skirstymo sistemos taisyklėse nėra numatyta, kad ji tokiais atvejais privalo atlyginti nuostolius.

Be to, anot ESO, „Imlitex“ turėjo teisę kreiptis į teismą per 30 dienų nuo VERT nutarimo, kad ESO atliko tinkamus skaičiavimus, bei atmetė „Imlitex“ prašymą įpareigoti ESO kompensuoti jai 110,7 tūkst. eurų nuostolius, tačiau įmonė to nepadarė.

„Atsakovas (ESO – BNS) yra tinkamai įvykdęs VERT nutarimą, o ieškovas („Imlitex“ – BNS) permoką, kuri atsakovo už skirstymo paslaugą buvo perskaičiuota ir grąžinta ieškovui, nepagrįstai prilygina jo patirtiems nuostoliams dėl gamtinių dujų tiekimo kainų svyravimo“, – nusprendė teismas.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.