Tvarumas: nuo valstybinių „hub‘ų“ Suomijoje iki antrinio statybinių medžiagų panaudojimo Belgijoje

  • Teksto dydis:

Turto bankas per artimiausią 10-etį ketina įgyvendinti daugiau nei 40 valstybės turto modernizavimo projektų, kurie bus vykdomi remiantis Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių patirtimi. Šios šalys intensyviai ieško būdų atnaujinant pastatus panaudoti tas pačias statybines medžiagas dar kartą, tuo tarpu skandinavai kuria valstybės institucijų spiečius ir taip mažina reikalingo nekilnojamojo turto plotus.

Lietuvos valstybės nekilnojamojo turto portfelį šiuo metu sudaro kiek daugiau nei 9 mln. kv. metrų ploto, iš kurio centralizuotai per Turto banką valdomas apie 1 mln. kv. m, daugiausiai biuro patalpų. Šio turto būklė, pasak Turto banko atstovų, iš esmės bus pagerinta per artimiausią dešimtmetį. Siekiama, kad 70 proc. valdomo turto būtų C ir aukštesnės energetinės klasės.

„Vien per energijos suvartojimo mažėjimą, nereikalingo ploto atsisakymą valstybė sutaupys milijonus eurų, jau nekalbant apie iš esmės gerėjančias sąlygas valstybės tarnautojams. Šiandien dar turime ir tokių pastatų, kur patvinsta rūsiai, arba darbuotojai dirba pusrūsiuose be normalių langų“, – pasakojo laikinasis Turto banko vadovas Ernestas Česokas.

Tvarumo siekiama skirtingais būdais

Europos šalys valstybinio turto tvarumo klausimus sprendžia skirtingai, tačiau dažniausiai pasirenkama modernizacija, didinant biurų energetinį efektyvumą, pritaikant šiuolaikiniams darbo modeliams, siekiant mažinti klimatui kenksmingų dujų išmetimą.

„Visi tvarumo siekia savaip. Pavyzdžiui, Belgijoje vienas pastatas nugriautas ir jo vietoje pastatytas naujas, tačiau naudojant daugiau nei pusę senojo pastato medžiagų. Danija didelį dėmesį skiria tvarumą integruodama į tvarių paslaugų pirkimą. Tvarumas įtraukiamas net į biuro kilimėlių nuomos sutartis, jie turi būti pristatyti su tvariu transportu, įmonės turi turėti tvarumo sertifikatus. Tik tokiu būdų galima būti paslaugų teikėjais valstybiniame sektoriuje“, – vardijo Turto banko vadovas.

Skandinavai stipriai orientuojasi į valstybinių institucijų „hub‘ų“ kūrimą. Suomijos valstybės turto valdytojai iš 900 įvairių institucijų atstovybių regionuose ketina sukurti apie 90 spiečių, kuriuose būtų teikiamos visos paslaugos gyventojams. Dar vienas tokios centralizacijos pavyzdžių – ministerijų miestelis Osle, kurio patirtimi naudojamasi panašų projektą vystant Lietuvoje.

Ateities tvarus pastatas. Turto banko pav.

Vilniaus A. Goštauto gatvės kvartalo konversija turėtų tapti tvaraus valstybinio nekilnojamojo turto vystymo pavyzdžiu.

I-asis etapas šiuo metu jau įgyvendinamas – pateikti pastato A. Goštauto g. 11 projektiniai pasiūlymai. Šio pastato konversiją ketinama baigti 2025–2026 metais. Planuojama, kad į pirmąjį pastatą, A. Goštauto g. 11 įsikels Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos.

Visą A. Goštauto kvartalo konversiją ketinama baigti vystyti 2028 m. Čia įskurtų 9–10 ministerijų ir kitos biudžetinės įstaigos.

Projektas finansuojamas parduodant neefektyvų valstybės turtą.

Trijų lygmenų veiksmų planas

Turto banko vadovas išskiria tris pagrindinius kelius, kuriais šiuo metu einama vystant valstybinį nekilnojamąjį turtą.

„Visų pirma, žiūrime į žemai kabančius vaisius ir į tai, ką galime padaryti greitai, turėti greitą efektą. Pirmiausia tai yra mūsų visų elgsenos keitimas. Pakilus energetinių išteklių kainoms turime pradėti taupyti, turime pradėti raginti tai daryti savo klientus. Taupyti gali leisti net ir sveikesnė gyvensena, kai liftus keičia laipiojimas laiptais ir pan. Tokios iniciatyvos iš tiesų leidžia sumažinti energetinių išteklių naudojimą, yra įtraukios“, – pastebėjo E. Česokas.

Pakilus energetinių išteklių kainoms turime pradėti taupyti, turime pradėti raginti tai daryti savo klientus.

 

Antrasis žingsnis – kur kas sudėtingesnis, jam reikia didelių investicijų. Pagrindinis jo tikslas – didinti turimų pastatų energetinį efektyvumą. Didžioji dalis lėšų investicijoms gaunama pardavus nereikalingus valstybės valdomus pastatus.

Trečioji kategorija, anot E. Česoko, yra pati sudėtingiausia. Joje jau kalbama apie naują statybą, kuri šiandien turi būti tvari, vykdoma laikantis įvairiausių tvarumo reikalavimų ir standartų.

„Kai valdome tokį didelį statinių skaičių, priimti sprendimą statyti naują reikia labai gerų argumentų. Vien Vilniuje valdome apie 350 pastatų. Jei sugalvotume juos griauti ir statyti naujus, tai investicijos greičiausiai siektų ne kelis šimtus milijonų, o kelis milijardus eurų“, – sakė įmonės vadovas.

Visi pastatai turės būti tvarūs

Netrukus NT plėtotojams tvarumo reikalavimai galios pagal patvirtintus ES reglamentus ir direktyvas, kurie reglamentuos poveikio aplinkai ir klimato kaitos vertinimus, resursų suvartojimą ir suvartojimo veiksmingumą, žmogaus teises, santykius su darbuotojais ir kitas kategorijas.

„Pavyzdžiui, sostinės biurų rinka gana intensyviai plėtojama buvo pastaruosius 5–7 metus, tačiau niekas vystytojų nevertė turėti kokį nors sertifikatą, kuris parodytų tvarumą. Vilniuje pastatų sertifikavimas atėjo kartu su tarptautinių nuomininkų keliamais reikalavimais. Pastato tarnavimo laikas nėra keli metai, dažniausiai kalbame apie penkias dešimtis metų, net apie šimtus metų. Profesionalūs vystytojai net nieko neverčiami atrado formules ir tvaraus pastato standartus, kurie leidžia išlaikyti pastato ilgalaikę paklausą“, – teigė „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas.

Anot jo, Europos Sąjunga šiandien deda dideles pastangas, kad verslas laikytųsi ESG (angl. Environmental, Social and Governance) reikalavimų. Tad ateityje tvarumas nekilnojamojo turto vystytojams bus tiesiog būtinas dalykas ir jau šiandien reikia tai įvertinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Joks

Joks portretas
tvarumas - neegzistuoja! Tai tik ideja,kaip apiplesti zmones.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių