Keleivių vežėjai stengiasi, bet rūpesčių vis dar per akis

Pastaruoju metu šalies keleivių vežėjai įsigijo per 40 tolimojo susisiekimo autobusų, pritaikytų žmonėms su individualiais poreikiais. Tačiau infrastruktūros pokyčiai – ne visada vežėjų kompetencija.

Vežimas – prieš arklį

Vien šiemet 20 transporto priemonių, pritaikytų žmonėms su individualiais poreikiais, pristatė Vilniaus bendrovė TOKS, tris įsigijo ir dar tiek pat artimiausiu metu įsigis „Klaipėdos paslaugos“, 20 į kelius netrukus išleis Kauno bendrovė „Kautra“.

Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) 2021-ųjų birželį pasirašė Memorandumą dėl viešojo transporto ir jo infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms ir jau vykdo savo įsipareigojimus.

Spręsti infrastruktūros problemas reikia didesnės valstybės institucijų pagalbos.

Viena priežasčių, kodėl jau nuo žiemos į kelius išvažiavę autobusai nesulaukė didelio individualių poreikių turinčių žmonių dėmesio, gali būti nesutvarkytos autobusų stotys, stotelės.

„Kol kas vežimas statomas prieš arklį, o ne atvirkščiai. Net puikiausiai žmonėms su skirtingomis negaliomis pritaikytas autobusas jų kelionių rūpesčių neišspręs“, – sakė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Paklausa kol kas menka

Šiuo metu keleivius žmonėms su individualiais poreikiais pritaikytos transporto priemonės veža visais pagrindiniais tolimojo susisiekimo maršrutais.

„Mūsų investicijos – didžiulės. Vienam autobusui skirta speciali įranga atsieina 18–20 tūkst. eurų, tad iš viso į tai investavome apie 400 tūkst. eurų. Esame suinteresuoti, kad įsigytoji įranga būtų eksploatuojama, kad keleiviai ja naudotųsi“, – pabrėžė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius atviras: pirmieji autobusai į šalies kelius išvažiavo dar vasario mėnesį, tačiau paslaugos paklausa kol kas menka, ja pasinaudojo vos vienas kitas individualių poreikių turintis žmogus.

„Vilniaus autobusų stotyje numatėme vietą, kur galima įlaipinti žmogų neįgaliojo vežimėlyje. Deja, daugumos stočių peronai tam nepritaikyti, ką jau kalbėti apie pakelės stoteles. Kad keltuvas būtų saugiai nuleistas, reikia itin lygaus paviršiaus, antraip žmogui vežimėlyje bus nesaugu, net kils pavojus gyvybei. Jei žmogus išlaipinamas kurioje nors iš autobusų stočių, iš anksto sutariame su darbuotojais, kad jam būtų suteikta visa reikalinga pagalba. Kas ją suteiks, jei žmogus su vežimėliu bus iškeltas pakelės stotelėje, kur nors bulvių lauke?“ – retoriškai klausė TOKS vadovas.

Projektų nėra?

„Kautra“ jau anksčiau eksploatavo kelis žmonėms su skirtingomis negaliomis pritaikytus autobusus, tad problemos – gerai žinomos.

„Valstybė reikalauja itin daug iš vežėjų, nors savo darbo neatlieka: netvarko užmiesčio stotelių, nuvažiavimų nuo jų iki šaligatvių. Mano žiniomis, net tokių projektų kol kas nėra. Jei apžiūrėtume 100 atsitiktinai pasirinktų pakelės stotelių, akivaizdu, kad žmonėms su individualiais poreikiais pritaikytų rastume vos kelias arba netgi nė vienos“, – kalbėjo „Kautros“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Kad autobusų stotyse žmonėms su individualiais poreikiais būtų suteiktos tinkamos paslaugos, keleivių vežėjai ragina apie kelionę pranešti iš anksto, bent prieš 36 valandas, kaip to reikalauja reglamentai.

Geriausiu atveju visas žmogaus neįgaliojo vežimėlyje įkėlimo ir pritvirtinimo procesas užtrunka apie dešimt minučių. Be to, reikia pasirengti sutikti žmogų neįgaliojo vežimėlyje, informuoti stoties, taip pat – kelionės pabaigos autobusų stoties darbuotojus, kokios pagalbos jam reikės.

Valstybė reikalauja itin daug iš vežėjų, nors savo darbo neatlieka.

Dyzelino koziriai

2022 m. vasarą, svarstant projektą dėl tolimojo susisiekimo autobusų pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais, buvo kalbama ir apie valstybės paramą vežėjams, įsigyjantiems transporto priemones su reikiama įranga.

Dabar apie konkrečią pagalbą jau beveik neužsimenama.

„Vyriausybė teigia, kad skatins naudotis viešuoju transportu ir dėl energetikos krizės, ir dėl Žaliojo kurso, tačiau yra nemažai sprendimų, kurie veiks priešingai – ne tik dėl transporto priemonių pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais, bet ir, pavyzdžiui, dėl planuojamo kelių mokesčio (e-tolling – red. past.) tarpmiestiniams autobusams. Susidaro įspūdis, kad viena ranka nesupranta, ką daro kita“, – sakė G. Nakutis.

Yra numatyta parama įsigyjantiems tarpmiestinius autobusų, varomų biometanu (50 tūkst. eurų vienam autobusui), kai jie atitinka visus žmonėms su individualiais poreikiais pritaikymo kriterijus. Vis dėlto tokių autobusų rinkoje rasti kol kas nelengva.

Vieni iš nedaugelio biometanu varomus tolimojo susisiekimo autobusus siūlantys gamintojai „Scania“ tvirtina, kad kol kas šios transporto priemonės populiarumo ES nesulaukė.

„Gaminys yra, bet jo kaina didesnė nei dyzelinio autobuso, taip pat susiduriama su nepakankama biodegalinių infrastruktūra. Kad ir ką kalbėtume, kol kas dyzeliu varomas tolimojo susisiekimo transportas ir pigesnis, ir patogesnis. Situacija galbūt keisis artimiausiais metais, atsižvelgus į ES reikalavimus ir direktyvas“, – aiškino „Scania Lietuva“ autobusų ir galios agregatų sprendimų pardavimų vadovas Antanas Kapčinskas.

Kita problema, su kuria susiduria individualių poreikių žmonėms pritaikytus autobusus įsigiję vežėjai, – įrengus vietą žmogui neįgaliojo vežimėlyje, gerokai sumažėja kitiems keleiviams skirtų vietų.

Pavyzdžiui, norint saugiai pritvirtinti žmogų vežimėlyje naujai įsigytuose „Kautra“ autobusuose, tenka sustumti tris dvivietes sėdynes, o tai – penki neparduoti bilietai kitiems keleiviams. Vykstant, tarkime, iš sostinės į pajūrį ir atgal, susidarytų dešimtys ar net šimtai eurų. Anot vežėjų, kol kas nėra racionalaus pasiūlymo – kas galėtų padėti kompensuoti tokiu atveju patiriamus nuostolius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių