Prisilietė prie ateities

Vandeniliu varomi automobiliai Lietuvoje – tikra retenybė. Vandeniliniai autobusai, motociklai ar netgi riedžiai mūsų padangėje jau prilygtų nedideliems stebuklams. Tuo tarpu Prancūzijoje tai net ne koncepciniai modeliai, o miestų gatvėmis jau važiuojančios transporto priemonės. Tiesa, kol kas tik per olimpines ir paralimpines žaidynes.

Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) partneris ir rėmėjas koncernas „Toyota“ pristatė Lietuvoje dar itin retas ir egzotiškas transporto priemones. Jų įvairove įsitikino šio koncerno atstovų Baltijos regione delegacija, kurią sudarė „Toyotos“ atstovybių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vadovai. Panašų futuristinės technikos pristatymą išvys ir į paralimpines žaidynes kitą savaitę išvyksiantys šių atstovybių darbuotojai.

Vizito į Prancūziją metu lietuviams ir mūsų kaimynams atsivėrė slapčiausios durys, įskaitant didžiausią Europoje vandenilinio transporto kūrimo ir bandymų centrą „Toyota“. Netoli Paryžiaus įsikūrusiame centre dirba gausybė inžinierių ir mokslininkų iš Europos ir Japonijos.

„Čia gimsta automobilių pramonės ateitis!“ – tokiu šūkiu svečius pasitiko centro darbuotojai.

Pavyzdys: bandymų centre eksponuojamas perpjautas „Mirai“ modelis jau prieinamas ir masiniam vartotojui. / V. Naujalio nuotr.

Nustebino įvairovė

Centro specialistai sukūrė ir sėkmingai išbandė ne vieną vandeniliu varomo transporto rūšį, pradedant mažaisiais automobiliukais ir kitomis kompaktiškomis judumo priemonėmis, baigiant erdviais keleiviniais autobusais.

„Tai nebuvo kokie nors koncepciniai gaminiai. Jie realiai dirbo, aptarnavo mus ir kitus olimpiados svečius viso renginio metu. Jie važinės Paryžiaus gatvėmis ir per paralimpines žaidynes“, – pasakojo su delegacija vykęs bendrovės „Autotoja“ vadovas Vytautas Naujalis.

Tarp bandymų centro eksponatų buvo perpjautas „Mirai“ modelis. Šį vandeniliu varomą automobilį „Toyota“ jau gamina masiniam vartotojui. Net 0,5 tūkst. automobilių „Mirai“ aptarnavo olimpinių žaidynių svečius ir dalyvius.

Tai nebuvo kokie nors koncepciniai gaminiai. Jie realiai dirbo, aptarnavo mus, bei kitus olimpiados svečius viso renginio metu.

Šį modelį galima įsigyti ir Lietuvoje. Tiesa, kainos kol kas kandžiojasi – už gero komplektavimo automobilį teks pakloti per 70 tūkst. eurų. Tai  gerokai brangiau, nei kainuotų elektrinis modelis. Kita vertus, revoliucinės technologijos visose srityse kainuoja brangiai, bet sėkmingo įdiegimo atveju sparčiai pinga.

Lietuvoje yra keletas vandenilinį „Mirai“ įsigijusių entuziastų. Tačiau jie susiduria su kol kas sunkiai išsprendžiama problema. Mūsų šalyje nėra vandenilio užpildymo degalinių, tad vairuotojams tenka sukti nemenką atstumą iki Rygos, kur veikia artimiausias papildymo vandeniliu punktas. Gerokai daugiau vandenilio transporto papildymo taškų yra Prancūzijoje ar, pavyzdžiui, Norvegijoje.

Pagalba: „Toyotos“ inžinieriai sukonstravo įvairiausių vandenilinių mobilumo priemonių – nuo vežimėlių neįgaliesiems iki paspirtukų ir riedžių. / V. Naujalio nuotr.

Skirtingos strategijos

Koncernas „Toyota“ kol kas negali pasigirti plačia ir sėkminga elektrinių modelių gama, bet vandenilinio transporto srityje yra pasaulinis lyderis.

Tarp pagrindinių vandenilio pranašumų, palyginti su elektriniais varikliais, minima tai, kad nepalyginti greičiau įpilama degalų. Net atvykus į degalinę visiškai tuščiu baku nereikia laukti kelių valandų, kol papildymo procedūra bus baigta. Degalų užpylimo laikas prilygsta tradiciniams degalams – benzinui ar dyzelinui. Tiesa, teigiama, kad vandenilis yra gerokai sprogesnis, tad privalu laikytis saugumo procedūrų ir tinkamai prižiūrėti transporto priemonę.

Dar vienas vandenilio pranašumas – su vienu baku šių degalų nuvažiuojamas atstumas. Jis smarkiai lenkia elektros baterijų nuvažiuojamus kilometrus, šia prasme prilygdamas dyzelinui.

Įdomu, kad viena pagrindinių „Toytotos“ konkurenčių Europos rinkoje – Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“, atvirkščiai, savo ilgalaikėje strategijoje itin akcentavo elektromobilių gamybą. Dar 2017 m. pabaigoje kompanija paskelbė planus, kuriuose numatyta iki 2025-ųjų metų hibridams ir elektromobiliams (jiems kurti, technologijoms vystyti ir t. t.) išleisti net 40 mlrd. eurų. Koncernas „Volkswagen“ tikino siekiantis tapti pasauliniu elektromobilių gamybos lyderiu. Vokiečių įsitikinimu, 2026-ieji turėjo būti paskutiniai metai, kai „Volkswagen“ į rinką išleis automobilius su vidaus degimo varikliu.

Realybė parodė ką kita. Prieš keletą dienų koncernas „Volkswagen“ pranešė susiduriantis su gerokai sumažėjusiais elektromobilių pardavimais, todėl nusprendė apriboti savo elektromobilių baterijų elementų gamyklų planus. Taip pat VW mažina plėtros apimtį tiek Europoje, tiek ir Šiaurės Amerikoje. Gamintojas ketina apsvarstyti ir kitus savo ateities planus, atsižvelgdamas į tai, kaip vystysis elektromobilių rinka.

V. Naujalio įsitikinimu, būtent vandeniliu varomas transportas galėtų tapti pasaulinės automobilių pramonės ateitimi.

„Vandenilis yra švarūs ir patogūs naudoti degalai. Jie daug kur pakeis elektrą arba žymiai sumažins jos naudojimą. Pavyzdžiui, Paryžiuje valgėme ledus iš šaldytuvo, kurio agregatai veikia pritaikius vandenilį. Be abejo, mūsų regione kol kas didelė vandenilio degalinių problema, bet, didėjant paklausai, verslas steigs ir tokias degalines“, – neabejoja pašnekovas.

Universalus: lankytojai galėjo paragauti picos iš vandenilinės krosnelės ar paragauti ledų iš vandenilinio šaldytuvo. / V. Naujalio nuotr.

Eismas – be priekaištų

Vėliau delegacija apsilankė „Toyotos“ mobilumo parke. Čia buvo pristatyti vandeniliniai mobilumo vežimėliai, riedžiai, mikroautobusiukai. Dalis jų bus skirti specialiųjų poreikių turintiems neįgaliems paralimpiados dalyviams ir svečiams aptarnauti.

Pagalbinių vandenilinių mobilumo priemonių tobulinimo projektą koncernas „Toyota“ pradėjo dar 2015 m. Beveik per dešimtmetį buvo sukurta daug transporto priemonių – nuo pačių mažiausių vienviečių paspirtukų iki krovininių sunkiasvorių vilkikų.

Vandenilis yra švarūs ir patogūs naudoti degalai. Jis daug kur pakeis elektrą arba žymiai sumažins jos naudojimą.

Atskiro lietuvių dėmesio nusipelnė eismo Paryžiuje organizavimas olimpiados savaitėmis. Mieste, kuriame gyvena per 2 mln. vietinių, per tą laiką apsilankė šimtai tūkstančių sirgalių iš viso pasaulio. Kad suvaldytų tokį srautą ir užtikrintų sklandų kelių tūkstančių sportininkų ir dar didesnio juos aptarnaujančio personalo ir kitų dalyvių judėjimą po miestą, organizatoriai uždarė kai kurias gatves, kitose apribojo judėjimą. Net vietiniai gyventojai keletą savaičių negalėjo patekti į savo įprastus rajonus ir gatves. Tokia yra kartą per ketverius metus vykstančio didžiausio pasaulyje sporto renginio kaina.

„Viskas organizuota racionaliai, taupiai ir patogiai olimpiados dalyviams. Jei yra didelė Paryžiaus gatvė su keturiomis eismo juostomis, tai trimis juda įprastas automobilių srautas, o ketvirtoji skirta tik olimpiniam transportui. Neteko matyti jokių gudraujančių, bandančių sutaupyti laiko ir įlįsti į laisvesnę olimpinę juostą“, – pasakojo V. Naujalis.

Perspektyvos: japonų nuomone, vandenilinės technologijos, laikui bėgant, gali išstumti stringančią elektromobilių gamybą. / V. Naujalio nuotr.

Pajuto olimpinę dvasią

Lietuviai ir jų kolegos iš Baltijos šalių Paryžiuje spėjo pajusti ir olimpinę dvasią. Delegacija gyveno visai šalia Eifelio bokšto, kurio papėdėje buvo įrengtas tinklinio aikštynas.

Tinklinio rungtyje mūsų šalis pirmą sykį turėjo savo atstoves – Moniką Paulikienę ir Ainę Raupelytę. Nors su labai anksti iš turnyro iškritusiomis tinklininkėmis Lietuvos sirgaliai prasilenkė, jie palaikė mūsų lengvaatlečius. Delegacija išvydo vieną dramatiškiausių momentų, kai šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė per varžybas patyrė sunkią traumą ir buvo išgabenta iš arenos į ligoninę.

„Pamatėme ne tik paradinę didžiojo sporto pusę. Vienaip atrodo, kai visi švenčiame disko metikų ar krepšininkų pergales, ir visai kitaip, kai iš arti pamatai, kokia tų pergalių kaina, – pasakojo V. Naujalis. – Beje, kalbant apie disko metikus, kaip tik oro uoste sutikome ką tik atskridusį Mykolą Alekną, nuoširdžiai palinkėjome jam sėkmės, ir tas palinkėjimas suveikė: olimpinis sidabro medalis – puikus mūsų ąžuolo pasiekimas.“

Apžiūrėti olimpinio Paryžiaus netrukus išvyks dar maždaug 100 žmonių iš Baltijos regiono. Tiek koncerno „Toyota“ atstovybių darbuotojų vykdė specialią sveikatinimo programą, sportuodami rinko taškus ir dalyvavo atrankoje į paralimpiados svečių delegaciją. Tarp jų bus ir kelios dešimtys Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų atstovų.