Iškalbingi gestai

Lietuviai pripažįsta ne tik lengvai susierzinantys kelyje, bet ir nevengiantys paspausti garso signalo.

Net 40 proc. KOG apklausos respondentų atsakė, kad garso signalą spaudžia kitam automobiliui staigiai pristabdžius, nesustojus prie raudonos šviesos ar kitaip sukėlus avarinę situaciją.

22 proc. tokiu atveju linkę net apšaukti kitą vairuotoją ar gestais išreikšti savo nepasitenkinimą.

„13 proc. vairuotojų atsakė, kad, užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir prieš juos esančiam automobiliui nepajudėjus per 1 ar 2 sek., spaudžia garso signalą. Nekantrumą galimai lemia spūstys gatvėse ir keliuose, greitas gyvenimo tempas. Vis dėlto saugiausia – išlaikyti šaltą protą ir nervus. Įvairūs tyrimai patvirtino, kad ramūs vairuotojai sukelia mažiau avarinių situacijų. Tad, jei esate susierzinęs ar dėl ko nors smarkiai nerimaujate, prieš sėsdami prie vairo pasistenkite nusiraminti, o jei tai neįmanoma – rinkitės kelią pėsčiomis“, – patarė draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.

Prie erzinančio vairuotojų elgesio lietuviai taip pat priskyrė brovimąsi į gretimą juostą spūstyje (32 proc.) ir trukdymą persirikiuoti į kitą juostą net rodant posūkio ženklą (42 proc.).

Pykdo ir pėstieji

Erzulį kelia ne tik kiti automobilių vairuotojai. 21 proc. atsakė, kad naudoja garso signalą, kai pėstieji eina ne per perėją, 15 proc. – kai pėstieji perėjos link juda labai staigiai.

Net 25 proc. respondentų atsakė, kad kelyje viršija nustatytą greitį.

6 proc. signalizuoja kitiems vairuotojams, kurie sustoja ne vietoje išleisti pėsčiųjų arba išlipa iš automobilio pristatyti siuntinių.

10 proc. apklaustųjų prisipažino, kad spūstyje neįleidžia automobilių iš kitos juostos net šiems rodant posūkio ženklą. 10 proc. vairuotojų prireikus spūstyje įlenda į kitą juostą prieš gretimus vairuotojus.

7 proc. lietuvių atsakė, kad vairuoja lėčiau nei leidžiamas greitis, o 6 proc. teigė, kad, mirksint žaliam šviesoforo signalui, per daug spusteli greičio pedalą.

Daugiausia – 25 proc. – respondentų atsakė, kad kelyje viršija nustatytą greitį.

Vairuoja ir filmuoja

Gerokai daugiau lietuvių patvirtino, kad vairuodami naudojasi mobiliuoju telefonu.

Šeši iš dešimties atsakė, kad telefonas jiems reikalingas navigacijai, 16 proc. ieško ir perjunginėja muzikos stotis, 7 proc. naudoja telefoną skambučiams net ir neturėdami laisvų rankų įrangos, 6 proc. rašo žinutes, o 2 proc. filmuoja ir fotografuoja.

„Gali atrodyti, kad kelios sekundės atsiliepti arba užmesti akį į žinutę yra nereikšmingos, bet, net ir sustojus prie raudonos šviesoforo šviesos, geriau telefoną palikti ant galinės sėdynės. Viena kita akimirka gali išblaškyti, sutrukdyti pamatyti pavojingai manevruojantį kitą automobilį ir būti pražūtinga“, – teigė „If“ atstovė.

Populiariausia transporto priemonė Lietuvoje – automobiliai, juos vairuoja 80 proc. žmonių. Antroje vietoje – dviračiai (naudojasi 46 proc. apklaustųjų. 15 proc. vairuoja elektrinius paspirtukus, 5 proc. – motociklus, 3 proc. – motorolerius.