Smulkūs, bet pavojingi

Lietuvos gyventojų automobiliai įprastai nukenčia nuo kitų eismo dalyvių, tačiau rudenėjant nutinkančių incidentų priežastys gali nustebinti. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius įspėja, kad transporto priemonių susidūrimai su paukščiais neretai baigiasi sparnuočių žūtimi ir nemenkais nuostoliais.

Mano minėtu atveju žalą sudarė šiek tiek streso ir sugaišto laiko, keli šimtai eurų už pakeistą priekinį stiklą ir, deja, gervės gyvybė. Kartais nuostoliai prilygsta kone viso automobilio vertei. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ specialistų teigimu, vėstant orams, automobiliams gali pakenkti ne tik paukščiai, bet ir graužikai, kiti smulkūs žvėreliai. Praėjusiais metais bendrovė užfiksavo kelias dešimtis draudžiamųjų įvykių, kai automobiliai nukentėjo nuo graužikų ir paukščių. Dėl šios priežasties savininkams atlyginta 14 tūkst. eurų nuostolių.

Per pirmąjį šių metų pusmetį jau nutiko dešimt tokių draudžiamųjų įvykių, o iki rugsėjo išmokų suma perkopė 8 tūkst. eurų. Vidutinė išmoka šiemet sudaro 600–800 eurų. Didžiausia atlyginta žala, patirta į važiuojantį automobilį atsitrenkus paukščiui, siekė daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Staigmena: naktį į jūsų automobilį gali įsirėžti medžiojančios pelėdos. / Vytauto Petriko nuotr.

Atsiliepia migracija

Pasak gamtininko S. Paltanavičiaus, paukščiai – vieni judriausių ir greičiausių gyvųjų organizmų mūsų aplinkoje. Rekordiniu laikomas sakalo keleivio skrydis, kai paukštis pasiekia net 300 km/val. greitį.

„Ne mažiau greiti ir kiti kliūčių savo kelyje paprastai nesutinkantys paukščiai. Tačiau ši savybė dažnai tampa jų žūties priežastimi – kasmet migracijų metu atsitrenkę į pastatų langus, į bokštus, antenas žūsta milijonai sparnuočių. Labai daug jų nukenčia atsitrenkę į automobilius ir susidūrę su jais“, – vardijo S. Paltanavičius.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė teigė, kad automobilius dažniausiai apgadina varninių šeimos paukščiai, kurie skrisdami atsitrenkia į priekinį stiklą, variklio dangtį, priekines groteles ar veidrodėlį. Pasitaiko atvejų, kai sparnuočiai išdaužo transporto priemonės žibintus.

Rekordiniu laikomas sakalo keleivio skrydis, kai paukštis pasiekia net 300 km/val. greitį.

Varnų žaidimai

Anot V. Katilienės, susidūrimai su paukščiais dažniausiai fiksuojami keliuose, tačiau pasitaiko ir tokių įvykių, kai stovėjimo aikštelėse pamiškėse arba po dideliais medžiais sparnuočiai apgadina stogą ar variklio dangtį – nubrozdina dažus, įlenkia snapu. Žmonės netgi yra užfiksavę, kaip varnos, mėtydamos akmenukus ar kitus kietus daiktus, pažeidžia transporto priemonių stiklus.

Prieš keletą mėnesių socialiniuose tinkluose nuskambėjo istorija, kaip varnos Vilniuje daužė automobilių stiklus. Tąsyk Šnipiškių rajono gyventojai pastebėjo, kad varnos per keletą dienų išdaužė bent keturių automobilių stiklus.

Liudininkų nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip paukščiai puldinėja praeivius. Taip pat – stveria nuo asfalto akmenukus ir nešasi juos link kieme stovinčių automobilių, o galiausiai paleidžia juos į transporto priemones.

Mokslininkų teigimu, varnos ypač agresyvios gali būti vasarą, kai gimsta maži varniukai ir jos gina savo teritoriją nuo žmonių.

Žaidimai: prieš keletą mėnesių nuskambėjo istorija, kai varnos Vilniuje akmenukais išdaužė bent keturių automobilių langus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gali užsižiopsoti

S. Paltanavičiaus teigimu, susidūrimus su paukščiais lemia kelios priežastys: paties sparnuočio neįvertintas situacijos sudėtingumas, didelis automobilio greitis ir paukščio, kaip judančio objekto, ribota galimybė manevruoti, kai iki kliūties lieka keli metrai.

„Galima stebėti, kaip žvirbliniai paukščiai išsisuka nuo automobilio arba būna nublokšti jo sukelto oro srauto. Tačiau tas pats srautas gali juos įtraukti. Neretai į automobilius atsitrenkia paukščiai, užsiėmę savo veikla, pavyzdžiui, grobį persekiojantys plėšrieji, pakelėje maisto ieškantys gandrai ar varniniai paukščiai, o naktį – pelėdos“, – kalbėjo gamtininkas.

Jo žodžiais, kiekvienas susidūrimas yra kitoks. Pats sudėtingiausias – tiesioginis susidūrimas, kai paukščiai atskrenda prieš transporto priemonę. Tokiais atvejais nelaimės paprastai išvengti nepavyksta.

Žuvę – iškamšoms

Daug smulkių žvirblinių paukščių sužeidžiami ar sumaitojami, o vairuotojai dažnai net nesustoja aiškintis tokio įvykio padarinių. Susidūrimas su stambiais paukščiais, pavyzdžiui, gandru, antimi, gulbe ar žąsimi, gali kainuoti ne tik paukščio gyvybę, bet ir lemti draudžiamąjį įvykį.

„Tokiais atvejais fiksuojamas susidūrimo atvejis, sužalotas paukštis perduodamas gyvūnų globėjams (skambinant tel. 112), o žuvęs – pagal galimybes Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui“, – patarė S. Paltanavičius.

Anot gamtininko, kiekvienas toks atvejis svarbus ne tik gamtai, bet ir žmonėms, nes niekas nenori tapti gyvybės žūties priežastimi.

Pagalba: apie susidūrimą su paukščiu reikėtų pranešti tel. 112, o sužalotą sparnuotį perduoti gyvūnų globėjams. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Guolis – prie variklio

Pasak draudikės V. Katilienės, rudenėjant taip pat fiksuojama draudžiamųjų įvykių, kurių metu padaryta žala transporto priemonėms yra susijusi su graužikais.

„Dažniausiai jie palenda po variklio dangčiu ir sudrasko ar sugraužia variklio skyriuje esančias garso ir šilumos izoliacines medžiagas. Patekę tarp generatoriaus ar oro kondicionieriaus dirželių gyvūnai gali sugadinti dalis variklio skyriuje. Tikėtina, kad šąlant orams šias medžiagas jie renkasi kaip alternatyvą būstui ir stengiasi ten susisukti guolį“, – aiškino ji.

Draudimo bendrovės duomenimis, transporto priemonei graužikų padaryta žala svyruoja nuo kelių dešimčių iki 1 tūkst. ir daugiau eurų.

„Paprastai tokios žalos nedidelės, tačiau vairuotojai, ryte atėję prie automobilio, dažnai randa nemalonią staigmeną. Po graužikų apsilankymo dėl nugraužtų laidų automobilio variklis neužsiveda. Gana paplitęs atvejis, kai jie įsisuka ir pragraužia laidus, vamzdelius, tad ir mieste gyvenantys vairuotojai turėtų pasisaugoti graužikų. Tarp dažniausiai žalos automobiliams pridarančių gyvūnų – pelės, žiurkės, pelėnai, voverės, šeškai ir net kiaunės“, – vardijo pašnekovė.

Pats sudėtingiausias – tiesioginis susidūrimas, kai paukščiai atskrenda prieš transporto priemonę.

Sunku aptikti gedimą

Jos teigimu, graužikus labiausiai masina automobilių laidai dėl juos dengiančios medžiagos – bioplastiko. Ši medžiaga gaminama iš kukurūzų krakmolo, genų inžinerijos būdu sukurtų bakterijų ar augalinių riebalų ir aliejų. Jau dešimtmetį bioplastikas yra tinkama alternatyva izoliacinėms medžiagoms, tad jį naudoja beveik visi gamintojai.

Pasak V. Katilienės, į automobilį žiurkės ir kiti graužikai gali patekti pro ventiliacijos angas. Taip pat – pro tarpus prie pedalų, vairo kolonėlių, per paliktas praviras duris, langus, oro kondicionavimo sistemas ir kt. Tad, siekiant apsaugoti automobilius nuo graužikų, patariama sandarinti patalpas.

„Pelės prasigraužia sau kelią pasirinkdamos pačius ploniausius laidelius. Dėl to lokalizuoti gedimą automobilyje kartais gali būti labai sudėtinga. Paprastai kandimo žymių randama aušinimo sistemos žarnose, ant užvedimo laidų, vakuuminių guminių vamzdelių, taip pat vairo stiprintuvo ir šilumos izoliacijos sistemose“, – aiškino ji.

Kai pažeidžiami transporto priemonės laidai, atsijungia tam tikros elektros grandinės, sudega saugikliai, gali sugesti brangūs valdymo blokai, kurių šiuolaikiniuose automobiliuose – ne vienas. Dėl netvarkingos elektros instaliacijos gali įvykti trumpasis jungimas, o automobilis – užsidegti.

Specialisto teigimu, jei pažeidžiami pagrindiniai, įtampą tiekiantys laidai, pavyzdžiui, akumuliatoriaus, kur susijungia teigiamas ir neigiamas poliai, įvyksta trumpasis jungimas ir gaisro rizika dar labiau padidėja.

Apsauga: šiltinimo medžiagą apsaugotų kiauniniams žvėreliams atbaidyti skirti preparatai, kurių yra medžioklės reikmenų parduotuvėse. / V. Ovdejevo / BNS nuotr.

Kvapas vilioja ir baido

Anot S. Paltanavičiaus, po variklio dangčiu esanti šiltinamoji medžiaga dažnai nukenčia nuo akmeninių kiaunių.

„Šie plėšrūs žvėreliai gyvena išimtinai žmogaus aplinkoje, naudojasi visomis jo teikiamomis sąlygomis. Viena jų – maistas, kita – prieglobstis slapstytis ir vesti jauniklius“, – pasakojo gamtininkas.

Jo teigimu, kiaunių polinkis draskyti šiltinamąją medžiagą yra sunkiai paaiškinamas, tačiau spėjama, kad tai lemia šios medžiagos organinė kilmė ir kvapas.

„Kadangi taip akmeninės kiaunės elgiasi visoje Europoje, reikia laukti technologinių sprendimų, kaip pakeisti šią medžiagą. Vairuotojai variklio dangčio šiltinimąją medžiagą gali apsaugoti į ją pripurškę nemalonaus kvapo medžiagų. Dar geriau – specialiai kiauniniams žvėrims atbaidyti skirtų preparatų, kurių galima rasti medžiotojams skirtose prekybos vietose“, – pataria gamtininkas.

Vengiant graužikų ar plėšrūnų apsilankymo automobilyje, patariama  transporto priemonės ilgesniam laikui nepalikti pamiškėse, vietose, kur vešli augmenija ar prie buitinių atliekų konteinerių.