Ministro teigimu, visas kelias Vilnius–Utena, kaip ir planuota anksčiau, turėtų būti rekonstruotas iki 2025 metų pabaigos.

„Po 38 dienų startuojame su pirmų atkarpų rekonstrukcija nuo Molėtų iki Utenos, maždaug 30 kilometrų ruože. Labai tikiuosi, kad mus lydės sėkmė ir iki metų galo turėsime atliktus darbus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė M. Skuodis.

„Planas, (...) kad visas Utenos plentas turėtų būti sutvarkytas iki 2025 metų pabaigos, lieka nepakeistas“, – teigė ministras.

Pasak jo, darbai šiuo metu rekonstruojamame 2 kilometrų ruože Utenoje turėtų būti baigti šių metų viduryje.

HISK trečiadienį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė 61 mln. eurų vertės sutartį. Pasak LAKD vadovo Mariaus Švaikausko, darbai turėtų būti pradėti kovo 8 dieną.

„Pasirašytos sutarties vertė yra 61 mln. eurų su PVM“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. 

Anot M. Skuodžio, kelio atkarpos nuo Riešės seniūnijos iki Molėtų projektavimo darbai turėtų būtų pabaigti antrąjį šių metų ketvirtį, iškart po to planuojama paskelbti šio ruožo rangos darbų konkursus.

„Tikiuosi, kad nuo metų vidurio, antrąjį metų pusmetį ten jau matysime realiai vykstančius rangos darbus“, – sakė M. Skuodis.

Pasirašytos sutarties vertė yra 61 mln. eurų su PVM.

 

Pasak M. Švaikausko, pastarosios atkarpos rekonstrukcija gali būti dvigubai brangesnė nei Molėtų–Utenos ruožo.

„Rangos darbams tikslią sąmatą pasakyti anksti, bet patys įsivaizduojate, kad tas ruožas yra ilgesnis ir bus daromas „du plius vienas“ pagal eismo intensyvumą, tai vertė gali būti dvigubai didesnė negu šios (Molėtų–Utenos – BNS) atkarpos“, – sakė LAKD vadovas. 

Perskirstys lėšas keliams, atidės kai kuriuos projektus

Kelių priežiūros ir plėtros programoje šiemet kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai papildomai skirta 40 mln. eurų.

M. Skuodis pripažino, kad šių Vyriausybės numatytų lėšų šiemet suplanuotiems kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbams neužteks. Dėl to, jo teigimu, reikės atidėti kitų projektų įgyvendinimą bei perskirstyti jiems numatytas lėšas.

„40 mln. eurų mums nepakanka.  Reikia labai kūrybiškai žiūrėti į procesus, į visus kitus darbus, kad mes vis dėlto įgyvendintume tuos prioritetus, kuriuos esame deklaravę“, – teigė susisiekimo ministras.

„Faktas, dėl to mes kažkuriuos projektus turime atidėti ir skirti prioritetą tiems darbams, kurie yra prioritetiniai: numeris vienas – Utenos plentas, numeris du yra „Via Baltica“ (...), numeris trys yra tiltai, viadukai ir po to visi kiti darbai“, – pridūrė jis.

Pernai spalį pradėti beveik dviejų kilometrų ilgio šio kelio atkarpos rekonstrukcijos darbai, kurių vertė siekia 7 mln. eurų. Darbus taip pat atlieka HISK, juos užbaigti numatyta 2024 metų liepą.

Kelias Vilnius–Utena yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes. Šis kelias yra ir vienas problematiškiausių, turintis cementbetonio dangą, kuri yra deformuota ir susidėvėjusi.

Kelias pradėtas tiesti apie 1978 metus, visiškai baigtas 1985 metais. Pirmieji jo rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 metais. Po ilgos pertraukos, 2019–2020 metais, buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas, jis taip pat paplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų.