Pasak Valdo Benkunsko, Lietuva buvo paskutinė iš Baltijos šalių, pradėjusi tokį projektą, tačiau šiuo metu Vilniaus nuotekų valykla yra moderniausia regione.

„Su mūsų nuotekų valykla irgi taip buvo, kad mes buvom paskutiniai, kurie gavo Europos Sąjungos paramą, šiaip ne taip susitvarkėm rangos konkursus (...) ir dabar likti tais paskutiniais davė didelę naudą, nes esame moderniausi ir didžiausi Baltijos šalyse“, – trečiadienį modernizuotos nuotekų valyklos atidarymo renginyje sakė sostinės meras.

Aplinkos viceministras Justas Ruškys tikino, kad rekonstruota valykla viršija lūkesčius.

„Mes jau viršijame ir Helsinkio (vandens švaros lygio – BNS) rekomendacijas“, – renginyje sakė J. Rukšys.

Didžiausios šalies vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ valykla dabar išvalo 10 kartų mažesnes už plauką daleles ir taip nuo taršos apsaugo Neries upę, Kuršių marias ir Baltijos jūrą.

„Yra ir skaičiai – mechaninių teršalų dabar gali būti iki 15 mikronų (valymo lygis – BNS), o dabar mes turime 3,5 – penkis kartus mes pagerinome rodiklį, reikalavimas jau net nebe direktyvos europinės, o daugiau“, – po renginio pridūrė J. Rukšys. 

Anot J. Rukšio, valykloje neturėtų likti ir nemalonių kvapų.

„Manau, po šitų investicijų (...) jokių kvapų iš viso neturėtų likti ir mes kalbame ne tik apie Neries upės, mes kalbame ir apie Baltijos jūros užterštumo mažinimą“, – žurnalistams sakė J. Rukšys.

„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas teigė, kad nauja technologija leidžia išvalyti nuotekas taip, kai likę teršalai nebebus matomi plika akimi.

„Naujausia technologija, jau trečia technologija košia – turi tam tikrus filtrus (...) ir ten lieka visos mikro dalelės iki 12 mikronų, tai, kaip minėjau, plaukas yra 50, tai penkiskart mažesnės dalelės, kurių nematome. (...) Išvalo lėčiau, bet geriau“, – žurnalistams sakė jis.

„Lieka smulkesnės dalelės ir azoto šiek tiek lieka, bet tas kiekis, jis yra jau, sakyčiau, simbolinis, nėra nei žalos, nei ką“, – pridūrė S. Savickas.

Jis taip pat teigė tokiame vandenyje galintis maudytis: „Aš maudyčiausi, be problemų. Jis toks pat švarus, kaip ir iš krano, nelabai skiriasi, nematysit, nes tos dalelės, tie likučiai labai smulkūs.“

„Vilniaus vandenų“ vadovas priminė, kad 1986 metais, kai valykla buvo atidaryta, vanduo buvo valomas tik mechaniniu būdu.

Anot S. Savicko, ateityje planuojama surinkti valymo procese susidarančią šilumą ir taip sumažinti šilumos energijos  tarifus vartotojams.

„Iki 2028 metų planuojame kartu su Vilniaus šilumos tinklais pastatyti įrenginius, kurie surinktų šilumą. Vyksta ekonominiai skaičiavimai, kur pastatyti ir panašiai. (...) Tai yra labai svarbu, nes nuo 7 iki 9 proc. karšto vandens vilniečiams būtų galima paimti iš valytuvo“, – aiškino „Vilniaus vandenų“ vadovas.

Be to, anot jo, bus diegiami ir dirbtinio intelekto sprendimai, kurie jau naudojami Europoje, – jie padės valdyti elektros, chemikalų naudojimą.

Dabar baigtas antrasis valyklos rekonstrukcijos etapas kainavo apie 15,3 mln. eurų, o visas projektas – 52,7 mln. eurų.

Valykla sutvarko trečdalio Lietuvos nuotekas ir jas paverčia antrinėmis žaliavomis, iš kurių pagaminama ketvirtadalis bendrovei reikalingos energijos. Tai buvo didžiausias ir sudėtingiausias „Vilniaus vandenų“ projektas.

Darbai oficialiai pradėti 2020 metų rugpjūtį, jo rangovės buvo bendrovė „Arginta“ kartu su „Atzwanger SpA“ ir „EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl“. Antrojo etapo darbus taip pat atliko „Arginta“.

80 proc. finansavimo projektui skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį – Europos investicijų bankas. 

Pirmąjį pusmetį „Vilniaus vandenys“ pardavė 15,6 mln. kubinių metrų geriamojo vandens ir išvalė 17 mln. kubinių metrų nuotekų, prie centralizuoto vandentiekio Vilniuje ir jo regione prijungta daugiau nei 3,5 tūkst. naujų klientų.