Sostinės Bernardinų sodo bevardžiams takams – Lietuvos valdovų vardai

Tam pritarė Vilniaus taryba.

Vilniaus pilių kultūrinio rezervato teritorijoje esantys takai bus pavadinti Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Sofijos Alšėniškės, Vytauto Didžiojo, Onos Vytautienės, Onos Jogailaitės, Izabelės Jogailaitės, Cecilijos Renatos Habsburgaitės, Liudvikos Marijos Gonzagos, Onos Kotrynos Konstancijos Vazaitės, Kotrynos Jogailaitės, Žygimanto Augusto, Elžbietos Habsburgaitės, Kotrynos Habsburgaitės, Aleksandro Jogailaičio vardais.

„Šioje vietoje, buvusiame Valdovų rūmų sode, norėjome įamžinti Vilniuje gyvenusių ir veikusių Lietuvos valdovų, jų žmonų, dukterų, seserų ir kitų įtakingų moterų atminimą. Visos jos buvo tiesiogiai susijusios su Vilniumi, turėjo nemažos įtakos istoriniams įvykiams, tačiau apie jas žinoma labai mažai“, – savivaldybės pranešime cituojama Valdovų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.

Anot jos, visuomenė mažai žino apie Vytauto žmoną Oną, ketvirtąją Jogailos žmoną Sofiją Alšėniškę, kuri buvo ne tik Lenkijos karalienė, bet ir būsimų valdovų Vladislovo Jogailaičio ir Kazimiero Jogailaičio motina.

Kaip teigiama savivaldybės pranešime, prie Valdovų rūmų įamžintos ir trys Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukterys: Ona Jogailaitė, ištekėjusi už šalį valdžiusio Stepono Batoro, Izabelė Jogailaitė, tapusi Vengrijos karaliene, ir Kotryna Jogailaitė, kuri buvo Suomijos kunigaikštiene, vėliau net Švedijos karaliene.

Taip pat įamžintas ir pirmosios bei trečiosios Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos ir Kotrynos Habsburgaičių – atminimas. Cecilija Renata Habsburgaitė buvo Vladislovo Vazos žmona. O jai žuvus, antrąja šio valdovo žmona tapo kunigaikštytė Liudvika Marija Gonzaga de Nevers – Mantujos kunigaikščio Karolio I duktė, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII krikštaduktė. Pastarosios vardas taip pat įamžintas takų pavadinimuose.

Taip pat nuspręsta arti Katedros aikštės esančiai alėjai suteikti Triumfo pavadinimą.

„Šia alėja patenkama į Valdovų rūmus. Po visų pergalių jame sutikdavo iškilmingus svečius ir atvykusias delegacijas, valdovas šiuo keliu įžygiuodavo į rūmus. Tai iškilminga, reprezentacinė vieta, atspindinti jai suteikiamą pavadinimą“, – teigė savivaldybės istorinės atminties komisijos narė Kamilė Šeraitė.

Takų pavadinimai atrinkti kartu su Valdovų rūmų ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato istorikais.

Tuo metu 2016 metais baigtas Vakarinis aplinkkelis oficialaus pavadinimo neturėjo iki šiol. Paskelbus vilniečių apklausą dėl šios gatvės pavadinimo, daugiausia balsų gavo būtent Vakarinio aplinkkelio pavadinimas.

Taryba taip pat pritarė pavadinimo suteikimui bevardžiam Naujamiesčio skverui. Skveras netoli Tauro kalno, Z. Sierakausko ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje, pavadintas Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės vardu. A. Dalevskytė-Sierakauskienė buvo rezistentė, visuomenės veikėja, sukilimo vado Zigmanto Sierakausko bendražygė.