Atsakymą galbūt pateiks ikiteisminis tyrimas. Bet nerimą kelia jau vien tai, kad kontaktinis troleibusų tinklas "išmaniajame" Vilniuje nėra atnaujintas nuo sovietmečio.

Per dieną – dvi griūtys

Penktadienio pavakarę vilniečiai skubėjo po darbų į namus. 16 maršruto troleibusas, pajudėjęs iš stoties į Pašilaičius, artėjo prie Aguonų stotelės. Jam pravažiavus šviesoforą šalia klubo "Kablys" pasigirdo bumbtelėjimas. Įvykio liudininkai pasakojo, kad nukrito troleibuso "ūsas". Iš jo išlipusius keleivius sukrėtė keistas kibirkščiavimas virš gatvės, o labiausiai – žmogaus klyksmas, šaižus, veriantis, tarsi iš siaubo ar nepakeliamo skausmo.

Troleibuso laidus laikęs stulpas gulėjo skersai gatvės ant pėsčiųjų perėjos, kabantys laidai pylė žiežirbas, bet prie "Kablio" besibūriavusioje kompanijoje atsirado drąsuolių, kurie puolė į pagalbą bejėgiam žmogui, pernešė jį nuo gatvės ir paguldė namo tarpuvartėje.

"Viskas vyko tarsi kine – kaipmat prisistatė policijos ekipažas, įkandin atvyko gaisrinė su švyturėliais ir "greitukė". Jų sirenos šiek tiek užgožė nukentėjusio žmogaus riksmą, – pasakojo nelaimės liudininkė Laima. – Stotelėje stovėję žmonės matė, kad stulpas nuvirto pats, niekas į jį neatsitrenkė, net neužkliudė. Kaip šitai galėjo nutikti – nesuvokiama. Matyt, jis jau anksčiau buvo pažeistas. Kitą dieną jau šviesoje atkreipiau dėmesį, kad labai daug stulpų, kur nutiesta troleibuso linija, yra surūdiję, prie Kauno ir Švitrigailos gatvių kampo vienas labai jau įtartinai pasviręs. Panašų mačiau ir prie geležinkelio stoties. Neteko girdėti, kad Vilniuje būtų keičiamos troleibusų linijos. Greičiausiai tie stulpai kaip buvo pastatyti Brežnevo, o gal net ir Chruščiovo laikais, taip ir stovi, kol masiškai pradės virsti žmonėms ant galvų."

Svirdulys: tokių nuo vertikalės nukrypusių troleibuso linijų atramų, kaip Liubarto ir Kęstučio gatvių sankryžoje, esama ir kituose maršrutuose – baisiausia, kad per šią perėją kasdien į parką ir iš jo žingsniuoja darželinukai.

Viena pirmųjų troleibuso linijų Vilniuje buvo nutiesta iš stoties į Žvėryną 1957 m. Sutapimas ar dar vienas nerimo ženklas, bet tą pačią sausio 31 d. apie 13.30 val. Sėlių g. taip pat griuvo troleibusų linijos atrama. Laidus užkliudė šiukšliavežė ir nutraukė juos kartu su stulpu. Sutrikus elektros tiekimui, 1 ir 7 maršrutų troleibusai į Pašilaičius ir Karoliniškes bei atgal iki pat pavakarės važiavo Kauno, Žemaitės gatvėmis, Savanorių prospektu. Akivaizdu, kad ši linija kurį laiką buvo gerokai labiau apkrauta, nei paprastai, kai ja juda tik 16 ir 15 maršrutų troleibusai. Galima tik spėlioti, ar tai galėjo turėti įtakos vėliau nutikusiai nelaimei.

Priežastis nežinoma

Kodėl atrama Kauno ir Aguonų gatvių sankirtoje nuvirto be jokio fizinio poveikio iš išorės, negali atsakyti ir kontaktinį troleibusų tinklą eksploatuojanti sostinės savivaldybės UAB "Vilniaus viešasis transportas".

"Šiuo metu vyksta tyrimas, tad tikslią priežastį įvardyti galėsime tik jam pasibaigus", – "Vilniaus dienai" komentavo bendrovės technikos direktorius Mindaugas Žalkauskas. Paklaustas, gal esama ir daugiau avarinių atramų, jei per vieną dieną įvyko net du incidentai, jis akcentavo, kad Sėlių gatvėje kontaktinio tinklo atrama virto ne dėl avarinės būklės, o dėl eismo įvykio, kurį sukėlė šiukšliavežė. Bendras atramų eksploatavimo laikas yra 50 metų.

"Visos atramos yra tikrinamos kasmet pavasarį. Per patikrinimą yra vertinama antžeminė jų būklė – matuojamas atramos sienelės storis. Šiuo metu pradėti visų senesnių nei 40 m. kontaktinių tinklų atramų po žeme esančių dalių vertinimo darbai", – aiškino M.Žalkauskas.

Pasak jo, po kasmetinių patikrinimų netinkami eksploatacijai stulpai yra keičiami. Taip pat jų keitimas vyksta atliekant gatvės rekonstrukciją ar po eismo įvykių. Per metus pakeičiama apie 20 atramų.

Ne paslaptis, kad Vilniuje kontaktinis troleibusų tinklas nėra atnaujintas nuo sovietinių laikų, tačiau sostinės valdžiai ši tema neparanki. Socialiniuose tinkluose liejami priekaištai savivaldybės veikėjams, kad, ragindami vilniečius persėsti iš nuosavų automobilių į visuomeninį transportą, jie nė piršto nepajudino, jog troleibusų linijos būtų saugesnės. Daug paprasčiau pasigirti nupirkus kelias dešimtis naujų troleibusų, įdiegti juose monitorius reklaminiams filmukams demonstruoti, įrengti kroviklius keleivių mobiliems įrenginiams.

Žalos atlyginimai skurdūs

Kitas žmones jaudinantis dalykas – nukentėjusiojo likimas. Sostinės policija pranešė, kad vyras, gimęs 1994 m., nelaimės metu buvo sunkiai sužalotas – patyrė galvos traumą, daugybinius kaulų lūžius. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį – sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras. Kaltininkui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, atsakomybė taikoma ir juridiniam asmeniui.

Advokatas dr. Petras Ragauskas neabejoja, kad įmonei, eksploatuojančiai troleibusų kontaktines linijas, gresia nemenkas civilinis ieškinys.

Elektros inžineriniai dalykai, jeigu neklystu, turėtų būti laikomi didesnio pavojaus šaltiniu, taip pat kaip automobiliai ar kiti mechanizmai.

"Elektros inžineriniai dalykai, jeigu neklystu, turėtų būti laikomi didesnio pavojaus šaltiniu, taip pat kaip automobiliai ar kiti mechanizmai. Tokiu atveju žala, padaryta tokio šaltinio valdytojo, būna pripažįstama ir be jo kaltės. Civilinė atsakomybė turėtų būti, net jeigu nepavyktų pagrįsti, kad įmonė kažko nepadarė ir tas stulpas nulūžo, pavyzdžiui, dėl konstrukcinio defekto, už kurį "Vilniaus viešasis transportas" tiesiogiai neatsakingas", – aiškino advokatas.

Tačiau milijoninių sumų, kaip Amerikoje, pasak jo, tikėtis neverta, kadangi Lietuvos teismai žalos atlyginimo klausimu yra labai saikingi. Maksimali neturtinės žalos riba net ir už labai sunkų sveikatos sutrikdymą yra apie 30 tūkst. eurų.

"Tai priklauso nuo teismų praktikos. Kiek pamenu, didžiausia neturtinė žala buvo priteista Marijampolės ligoninėje nudegintiems naujagimiams dvyniams – 1 mln. litų, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sumažino iki 0,5 mln. litų, – sakė jis. – Nepamirškime, kad toje byloje buvo 4 nukentėjusieji – dvynukai ir abu tėvai, tad, padaliję į 4 dalis ir perskaičiavę į dabartinę valiutą, gausime apie 36 tūkst. eurų."

Praeities pamokos

P.Ragauskas priminė, kad sostinės troleibusų parko valdytojas jau turi patirties atlyginant neturtinę žalą. Mat viena pirmųjų Lietuvoje įspūdingo dydžio sumų dėl sveikatos sutrikdymo buvo priteista mokėti būtent jai. Tuo metu ji vadinosi specialios paskirties UAB "Vilniaus troleibusai".

Incidentas įvyko 2001 m.: jauna moteris ėjo šaligatviu ir jai tiesiai ant galvos nukrito pro šalį važiavusio troleibuso "ūsas" – srovės imtuvas. Medikai patirtą traumą įvertino kaip pavojingą gyvybei sunkų kūno sužalojimą: nelaimėlei buvo paralyžiuota pusė veido, sutrupintas akiduobės kaulas, dingusi vienos ausies klausa, pažeistas nosies nervas, dalis pakitimų išliko ir po gydymo.

Vilniaus apygardos teismas buvo priteisęs nukentėjusiajai 300 tūkst. litų neturtinės žalos, apeliacinės instancijos teismas žalos sumą nurėžė iki 56 tūkst. litų. Visgi galutinį žodį tarė LAT – neturtinės žalos iš viso priteisė 120 tūkst. litų, iš jų 114 tūkst. litų padengė "Vilniaus troleibusai", o likusią – troleibuso valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė "Preventa." Pavertus į eurus, atlygintos žalos dydis siekė beveik 35 tūkst.

Praeities pamokos nenuėjo veltui. "Vilniaus viešasis transportas" informavo, kad, kaip ir dauguma didelių įmonių, šiuo metu yra apdraudusi savo veiklą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą, atsiradusią kitiems asmenims dėl bendrovės veiksmų, atlygins draudikas. Bendrovė taip pat tvirtina bandžiusi per policijos komisariatą susisiekti su nukentėjusiuoju ir pasiūlyti jam visą reikalingą pagalbą, tačiau jis atsisakė bendrauti.