Sukčių pasakomis patikėję gyventojai neteko pinigų – daugiau nei 51 tūkst. eurų

Sukčiai iš dviejų gyventojų išviliojo daugiau nei 51 tūkst. eurų – žmonės nukentėjo nuo investicinio sukčiavimo, taip pat internetu pirkdami sunkvežimį.

Ketvirtadienį 15.48 val. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 54 metų vyro pareiškimą. Jis nurodė, kad norėdamas įsigyti per skelbimų portalą sunkvežimį su priekaba, praeitą savaitę į pardavėjo nurodytą sąskaitą pervedė 12 tūkst. 150 eurų.

Tačiau sunkvežimio ir priekabos iki šiol negavo.

Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Taip pat ketvirtadienį 16.33 val. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 40-metės moters pareiškimą, kad nuo gegužės 5 iki rugpjūčio 3 dienos Švenčionių rajone, Sarių kaime, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš jos išviliojo 39 tūkst. eurų.

Policija surinko medžiagą sukčiavimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pinigų plovimo prevencijos ekspertai, analizuojantys gaunamus pranešimus apie įtartinas operacijas, pastebi, kad nuolat auga virtualiųjų valiutų panaudojimo pinigų plovimo ar kitų finansinių nusikaltimų schemose atvejų skaičius.

Dažniausia to pasekmė – fiziniai asmenys praranda asmenines lėšas patikėję, kad gali sėkmingai investuoti ir gauti didelę grąžą arba greit praturtėti įsigiję virtualiųjų valiutų.

Specialistai įspėja, susigundžiusius investuoti į virtualiąsias valiutas, būti labai atsargiems ir pasidomėti tariamų konsultantų ar investavimo platformų internete patikimumu.

Investicinio sukčiavimo pasinaudojant virtualiosiomis valiutomis aukos gali būti viliojamos labai įvairiai.

Virtualiosios valiutos yra skaitmeninio turto forma, jos pirminė funkcija yra suteikti galimybę vartotojams tiesiogiai apsikeisti verte. Kiekvienas asmuo, turintis prieigą prie interneto, gali įsigyti ir parduoti virtualiąsias valiutas.

„Net ir su investicine veikla nesusiję asmenys yra girdėję, kad investavimas į virtualiąsias valiutas gali būti pelningas. Nepatyrę investuotojai į virtualiąsias valiutas gali greitai tapti įvairių investavimo konsultantų ar fiktyvias investavimo platformas valdančių sukčių aukomis“, – sako FNTT.

Specialistai pastebi, kad nusikaltėliai telefonu, socialinių tinklų grupėse ir kitais būdais suranda patiklių asmenų, paprastai neturinčių jokių gilesnių žinių apie virtualiąsias valiutas. Tuomet pasiūlo investuoti, arba bando įtikinti asmenį, kad jis pervestų turimas lėšas investicijų žinovu apsimetančiam asmeniui, kad šis neva investuotų lėšas į virtualiąsias valiutas ir sugeneruotų didelę investicinę grąžą.

Investicinio sukčiavimo schema turi keletą variacijų: vienais atvejais asmenys, tik gavę lėšas, pradingsta, kitais – sukčiavimo auka gali stebėti neva augančią turto vertę, o vos tik panorėjusi pervesti lėšas į kitą platformą, finansų įstaigos sąskaitą ar išsigryninti – susiduria su problemomis.

Populiarus investicinio sukčiavimo būdas – fiktyvios investicijų platformos. Pagrindinis šių netikrų investavimo schemų tikslas – įtikinti nukentėjusiuosius pervesti lėšas į fiktyvų investicijų portalą. Aukoms įprastai žadama didžiulė investicijų grąža ir rodomos istorijos „kaip aš praturtėjau“ su įžymybėmis, be jų sutikimo. Tokios platformos reklamuojasi socialiniuose tinkluose, o paspaudus ant reklamos ir palikus savo duomenis, su potencialiomis aukomis greit susisiekia sukčiai.

Dar viena iš pastebimų investicinio sukčiavimo schemų – siūloma įsigyti neegzistuojančios valiutos. Aukoms yra pasakojama apie kuriamą projektą ir jo sėkmę, tačiau dažnu atveju projekto plėtotojai net neketina nieko sukurti. Siekiant išvengti įtarimų ir kuo ilgiau pritraukinėti lėšas neva būsimam projektui, dalis esą sugeneruotos investicinės grąžos gali būti išmokama ankstyviesiems „investuotojams“ – schema veikia piramidės principu.

Neretai sukčiai, siekdami dar didesnio anonimiškumo ir lėšų sklaidos, pasinaudoja tikrų virtualiųjų valiutų keityklų paslaugomis – pasirenkama sąlyginai mažai žinoma virtualiųjų valiutų keitykla, kurioje aukos įtikinamos susikurti paskyrą bei perduoti jos valdymą nusikaltėliams. Būna, kad schemos vykdytojai aukų vardu patys sukuria paskyras.

Tokios schemos gali veikti keliose valstybėse – vienoje ieškoma aukų, kitoje veikia kontaktuojantys asmenys, o trečioje bandoma legalizuoti išviliotas lėšas.

Tais atvejais, kai investicinis sukčiavimas vykdomas prisidengiant fiktyvia investavimo platforma, būtina atkreipti dėmesį į patį puslapį – dažnai jis būna paprasto, primityvaus dizaino, gali būti naudojamos nemokamos (angl. free stock) nuotraukos ir prisistatoma fiktyvių asmenų – įkūrėjų vardu. Kartais fiktyvios investavimo platformos gali atrodyti ir labai profesionaliai.

Išskirtinis bruožas yra tai, kad paprastai šiose svetainėse iškart reikalaujama prisijungti ir susikurti paskyrą, nėra informacijos apie platformos kūrėjus, buveinę ir kontaktinius duomenis arba pateikiama informacija yra netikra.

Reikia prisiminti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika.

Dar vienas požymis, kad susiduriama su sukčiais – būsima auka skubinama kuo greičiau priimti sprendimą. Sukčiai dažnai nepalieka laiko apgalvojimui ar konsultacijai su išmanančiu asmeniu bei siekia, kad auka kuo greičiau pervestų savo pinigus investicijų konsultantu apsimetančiam asmeniui. Dažnai tokie „konsultantai“ neturi jokių licencijų, žada didelius turtus ir garantuotą grąžą.

Sukčiai dažnai žada trigubą ar didesnę grąžą, investavimą be jokios rizikos, garantuoja, kad savo pinigų ne tik neprarasite, bet dar ir uždirbsite nieko nedarydami. Kalbėdami sukčiai tikina, kad „visi“ jais pasitiki, „visi“ investuojantys su jų pagalba uždirba ir kitaip stengiasi sukurti patikimą įvaizdį bei įtikinti auką.

„Reikia prisiminti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika. Didesnės rizikos prisiėmimas dar negarantuoja didesnio atlygio – niekas to negali garantuoti ir nereiktų tikėti asmeniu, kuris tikina, kad gali“, – sako FNTT.

Pradėjus bendrauti su investuoti siūlančiais asmenimis, specialistai pataria įdėmiai vertinti pateikiamą informaciją, jei kilo įtarimų, kad tai gali būti apgaulė – kuo skubiau baigti pokalbį ir nesivelti į tolesnes diskusijas.

„Pagrindinis patarimas visiems, ketinantiems investuoti – tikrinti informaciją, ieškoti atsiliepimų, domėtis ir sprendimus priimti tik gerai viską apgalvojus“, – teigia FNTT.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Na

Na portretas
aš taip pat netekau kelių šimtų eurų. Tiesiog netikėjau, kad taip greitai subyrės Vokietijos ekonomika. Didelės ekonomikos byra sulėtintu režimu. Kaip aiškina Jakovina, didelės ekonomikos, tai sulėtintas traukinių susidūrimas, kai lokomotyvai jau sudaužyti, o tolimesniuose vagonuose dar žmonės linksminasi ir nelabai žino, kas su jais bus greitu laiku.

elena

elena portretas
teisingai padare reikia dalintis draugiskai

zigmas

zigmas portretas
Na kai žmogus sukaupia pinigų galiu pasakyti ne visai sąžiningai taip ir be proto praranda juos Štai aš norėjau nusipirkti fotelį už 100 eurų tai kai pasakiau kad mokėsiu pinigus tik tada kai pristatysi prekę ką jūs manot ir toks sandoris neįvyko, o pirkti katę maiše gali tik tas kas nevisai sąžiningu būdu užsidirbo pinigus .Švaistytis pinigais ir didelėmis sumomis taip daro trumpos atminties žmogeliukas .Juk per televizija radiją aiškina pakankamai kad sukčiai mokyti išvilioti pinigus.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių