Prezidentas Gitanas Nausėda iš ledo šokėjos išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę atėmė pernai rugsėjį. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Pilietybės atėmimą M. Drobiazko apskundė. Skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar – Regionų administracinis teismas) priėmė nagrinėti praėjusių metų spalį, o pasiruošimas nagrinėti bylą baigtas gruodį.

Visgi pirmojo posėdžio data vis dar nepaskirta – teismas tai aiškina išaugusiu darbo krūviu ir bylų skaičiumi.

„Atsižvelgiant į tai, kad teismas antrus metus dirba dvigubu krūviu, dėl didžiulio bylų likučio ir dėl to, kad šiai bylai išnagrinėti nėra įstatymo nustatyti greitesni terminai, byla bus paskirta į posėdį eilės tvarka“, – BNS nurodė Regionų administracinis teismas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas antrus metus dirba dvigubu krūviu, dėl didžiulio bylų likučio ir dėl to, kad šiai bylai išnagrinėti nėra įstatymo nustatyti greitesni terminai, byla bus paskirta į posėdį eilės tvarka.

„Sunkiai suvokiama“

Seimo vicepirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas teigė matantis proceso vilkinimą. Pasak jo, dideli krūviai neapriboja teismo paskirti skundo nagrinėjimo datą.

„Dėl M. Drobiazko – sunkiai suvokiama, kad šiuo atveju nėra paskirtas bylos nagrinėjimo laikas ir, kiek suprantu, nepaskirta, kas nagrinės. Man sunkiai suvokiami dalykai ir klausimas teismo pirmininkui, kodėl jis neatlieka savo pareigų?“ – kalbėjo parlamentaras.

„Byla turi būti išnagrinėta. Negali būti taip, kad asmuo, kreipęsis į teismą, jis gal lauks, kol klientas numirs, atprašau, jog taip žiauriai, visko gali atsitikti. Išeis į pensiją, dar kažkas. Aš suprantu, kad čia su politine potekste byla, bet turėtų būti protingas laikas, per kurį būtų paskirta bylos nagrinėjimo data“, – pažymėjo jis.

Politiko manymu, teismas turėtų stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes pilietybė buvo atimta prezidento dekretu. Anot jo, nė vienas bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas neturi kompetencijos spręsti dėl dekreto teisėtumo.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska BNS sakė norinti žinoti problemas, dėl kurių tiek laiko užtrunka bylos nagrinėjimo datos paskyrimas.

„Aplinkybes paaiškinti ar pateikti galėtų tiktai teismas (...), bet pagrindinis dalykas – teisingumas yra įmanomas, kai mes užtikriname jo neišvengiamumą ir savalaikiškumą. Akivaizdu, kad susidariusi situacija yra sudėtinga. Norėtųsi iš teismų sužinoti, kuo dar galima būtų padėti tam, kad tokios situacijos neegzistuotų“, – kalbėjo ministrė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Hasse pažymėjo skundo nagrinėjimo vilkinimo neįžvelgianti, tačiau sakė pasigendanti greičio.

„Manau, kad tokios bylos turėtų būti nagrinėjamos greičiau“, – BNS tvirtino ji.

Politinio atspalvio nemato

Šių metų kovą prezidentas G. Nausėda pilietybę atėmė iš verslininko Jurijaus Kudimovo, nes jis prašydamas Lietuvos pilietybės nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, darbovietes, be to, nepateikė informacijos, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

Sprendimą J. Kudimovas, kaip ir M. Drobiazko, apskundė teismui.

Regionų administracinis teismas šią savaitę jau išnagrinėjo bylą ir planuoja sprendimą skelbti spalį.

Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis situaciją vadino normalia, nes „vienur medžiagos gali būti daugiau, kitur mažiau“.

„Bent jau aš politinio atspalvio ir aspekto tikrai nematyčiau“, – teigė jis.

Išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo pataisos iniciatorė, parlamentarė Dalia Asanavičiūtė sako, jog minėti skundai turėtų būti nagrinėjami daugmaž panašiai, bet tiki, kad yra procedūrinių niuansų.

„Jeigu kalbėti apie šias atskiras bylas, manau, tai, kad turėtų būti nagrinėjama vienodai ir tie tempai turėtų būti panašūs. Bet vėlgi, aš tikrai nežinau ir negaliu komentuoti dėl pačių procedūrinių dalykų“, – sakė ji.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.