COVID-19 liga gali būti suskirstyta į tris laikotarpius: iki keturių savaičių nuo simptomų pradžios – ūminė COVID-19 liga, nuo keturių savaičių iki dvylikos – besitęsiantys kovidiniai simptomai ir daugiau nei dvylika savaičių – pokovidinis sindromas. Laikotarpį nuo ketvirtos iki dvyliktos ir vėlesnį galima vadinti ilgojo COVID-19 sindromu. Pacientų dažniausiai juntami simptomai – nuovargis, apatija, bendras silpnumas, pacientai tai įvardija kaip jėgų nebuvimą, energijos trūkumą, taip pat dusulys ir kosulys, vadinamasis smegenų rūkas, koncentracijos, dėmesio sutrikimas, negebėjimas aiškiai mąstyti ir kaip prieš COVID-19 dėlioti savo mintis ar planuoti darbus. Kiti šiek tiek retesni – plaukų slinkimas. Jie gali keistis, išnykti ir vėl atsirasti, keistis intensyvumo periodai. Nereikia visą kaltę suversti COVID-19 ir pasitikrinti, ar per dvejus metus neatsirado kitų ligų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau jei prieš tai žmogus niekuo nesiskundė, o po COVID-19 jaučia simptomus, turbūt galima sieti viską su šia liga?

– Dabar labai daug ką linkę sieti su COVID-19. Net ir nesirgusiems, bendrai populiacijos tyrimų duomenimis, ypač dirbančių medicinos srityje labai padaugėjo perdegimo sindromų, depresinių simptomų, nerimo sutrikimų. Ne viską reikia sieti tiesiogiai su liga, bet nemažai galima sieti su pandeminiu laikotarpiu, izoliacija ir kitais padariniais.

– Pasaulinė sveikatos organizacija ištyrė, kad ilgojo COVID-19 sindromo simptomus jaučia labiau moterys ir sirgę sunkesne forma.

Nereikia visą kaltę suversti COVID-19 ir pasitikrinti, ar per dvejus metus neatsirado kitų ligų.

– Ilgojo COVID-19 rizikos vienas iš veiksnių – moteriška lytis. Tačiau negalime atsakyti, ar nuovargiu, nemiga, dėmesio koncentracijos sutrikimais vyrai nesiskundžia, ar moterys jautresnės ir gali tai įvardyti.

– Kaip padėti sau?

– Priklauso nuo simptomų. Jei jaučiamas tik bendras nuovargis, reikėtų peržiūrėti savo gyvenimo būdą, padaryti menkus žingsnelius – pažiūrėti, ar pakankamai laiko skiriama poilsiui, ar sveikai maitinatės, ar suderinate darbo ir poilsio režimą, paros ritmą, ar išvengiate streso, nepersistengiate grįžti į aktyvų gyvenimą. Jei simptomai rimtesni, signalizuojantys apie psichikos ligas, neurologines ar kvėpavimo takų ligas, reikia kreiptis į gydytojus, kad nepraleistumėte naujų ligų.