„Iš tiesų investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šitas sprendimas neturėtų neigiamai įtakoti investicinės aplinkos. Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Ji nesutinka su teiginiais, kad laikinas mokestis pablogins investicinę aplinką: „Kol kas toks teiginys, jis nėra niekuo pagrįstas jis, tik tam tikra nuomonė“.

Opozicijos ir kai kurie valdančiųjų atstovai sako, kad naujuoju mokesčiu kuriamas pavojingas precedentas, kuris pablogins šalies mokestinę ir investicinę aplinką bei konkurencingumą.

Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų.

I. Segalovičienė sako, kad siūlomas solidarumo įnašas yra pagrįstas ir pateisinamas, nes papildomos bankų pajamos yra netipinės ir susidarė dėl globalios infliacijos bei centrinių bankų sprendimų kelti bazines palūkanų normas.

„Šis finansinis aspektas didžiąja dalimi persikėlė Lietuvoje į išskirtinai netipines ir laikinas komercinių bankų grynąsias palūkanų pajamas. Dėl to tas netipiškumas tiek dėl būtinybės kurti karinę infrastruktūrą, tiek komercinių bankų sektoriuje tikrai suponuoja, kad laikino solidarumo įnašo nukreipimas karinės infrastruktūros objektams finansuoti yra pagrįstas ir pateisinamas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos.

Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.