Lietuvoje išankstinė mėnesi defliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,4 procento. Kainos vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės.
Europos Centrinis Bankas (ECB) neketina mažinti palūkanų normų „artimiausius porą ketvirčių“, penktadienį pareiškė ECB pirmininkė Christine Lagarde, kartu įspėdama apie vėl galimą infliacijos augimą.
Infliacijos lygis šalyje pastaruoju metu laikosi stabilus, nors bendras kainų lygis, pernai pakilęs penktadaliu, išlieka labai aukštas, sako analitikai. Pasak jų, paslaugų kainos mažėja tris mėnesius iš eilės, be to, pinga nafta, todėl artimiausiais mėnesiais infliaciją vėl gali keisti mėnesio defliacija.
Prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui vos per porą savaičių aukso kaina padidėjo maždaug 150 dolerių už unciją ir priartėjo prie 2000 eurų ribos. Finansų analitikai sako, kad tai normalus reiškinys, kai pasaulį supurto kokia nors krizė ar kariniai veiksmai. Tiesa, bijodami pinigų nuvertėjimo, dalis gyventojų puolė pirkti auksą. LNK žurnalistas apie tai kalbėjosi su finansų analitiku Mariumi Dubnikovu.
Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.
Nors ekonomistai ir valdžios atstovai akcentuoja mažėjančią infliaciją, pirkėjai, dairydamiesi į prekybos tinklų lentynas, kol kas didelių kainų pokyčių nepastebi. Tarptautinės didmeninės prekybos sroves analizuojantis Vladislavas Kiselis sako, kad statistika ne visada tiesiogiai koreliuoja su praktikoje labiau apčiuopiamais skaičiais.