Kitą trečiadienį atidaromai Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinei parodai „Kijevo Rusia. Pradžia“ iš Ukrainos atgabenti eksponatai, kurių vertė – daugiau kaip 10 mln. eurų.
Gedimino kalno pietiniame šlaite po pirmadienį visą dieną trukusios liūties įvyko nuošliauža, tačiau grėsmės dėl to kalno stabilumui nekyla, pranešė objektą prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus.
Nepaisant Lietuvoje pirmadienį siaučiančios audros, pastaraisiais metais vis nuošliaužų kamuojamo Gedimino kalno būklė išlieka stabili, tačiau specialistai perspėja, jog stichijai užsitęsus gali kilti pavojų.
Tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis – periferijoje taip pat aktyviai statyti modernios architektūros pastatai, tik šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo. Su Kudirkos Naumiestyje esančia šio stiliaus architektūra supažindina Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tautiška ir moderniška“.
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pristato visuomenei ekspoziciją apie 1863–1864 m. viešai nužudytų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, kuriuos tuometinė Rusijos imperija slapta užkasė Gedimino kalne. 2017–2019 m. LNM archeologų aptikti radiniai ir jų istoriją atskleidžiantis pasakojimas „Neužmiršti sukilėliai“ papildė nuolatinę Gedimino pilies bokšto ekspoziciją. Artėjant birželio 15 d., kai 1863 m. Lukiškių aikštėje buvo viešai pakartas vienas iš sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas, lankytojai kviečiami atminti šių kovotojų istorijas.
„Laikas bėga tik šiandien, seniau jis slinko šešėliu, lašėjo, byrėjo ir netgi degė“, – tikina Libertas Klimka, kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi išleidęs knygą apie laiką ir jo skaičiavimą. Jis priduria: nepaisant to, kad modernieji laikai reikalauja lankstesnio santykio su laiku, mechaninio laikrodžio išradimas davė daugiau gero nei blogo.