Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė antradienį apskundė teismui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą nukelti sostinėje esantį paminklą poetei.
Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nėra linkę pritarti idėjai pervadinti sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą „Išdavystės“ vardu.
Rugpjūčio pradžioje sostinėje esantį poetės Salomėjos Nėries paminklą į muziejų perkelti pasiūliusi desovietizacijos komisija neatmeta, kad prie šio klausimo gali tekti grįžti. Komisijai pirmininkaujančio Vito Karčiausko teigimu, tarp siūlymų galėtų atsirasti variantas paminklą palikti, tačiau pervadinti „Išdavystės“ vardu.
Šią savaitę desovietizacijos komisijai priėmus sprendimą sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą perkelti į muziejų, tokia išvada piktinasi visuomenininkai ir literatūrologai.
Komisija yra miglotos reikšmės žodis, reiškiantis miglotą asmenų grupę, kuri miglotai svarsto tam tikrus miglotus klausimus ir pateikia savo neva nemiglotas išvadas, kurios sukelia dar daugiau miglos.
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu – aktyviai kenktų NATO pajėgoms.
Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos parengta išvada galėjo būti detalesnė.
Vadinamoji desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, ateityje atsižvelgs į mokslininkų pastabas dėl poetės Salomėjos Nėries vertinimo, tačiau jau priimtų sprendimų nekeis, sako komisijos pirmininkas.
Salomėjos Nėries vardo gatvių pavadinimų Lietuvos miestuose neturi likti. Tai konstatavo vadinamoji desovietizacijos komisija, paskelbusi išvadas, paremtas archyvų tyrėjos Daivos Vilkelytės parengta istorine archyvine pažyma. Vis dėlto tuo patenkinti liko ne visi. Grupė mokslininkų staiga pareikalavo naujo tyrimo – esą pažyma parengta „nekompetentingai“.
Akademinės bendruomenės atstovai ketvirtadienį atviru laišku kreipėsi į desovietizacijos pirmininką Vitą Karčiauską, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių bei Lietuvos savivaldybių asociaciją. Akademikų atstovai prašo iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, mat, kaip nurodo laišką pasirašę akademinio lauko atstovai, LGGRTC išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, taip pat atliekant ekspertizę nesiremta esminiais šioje temoje moksliniais tyrimais.