Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pakeitimas realių pokyčių neatneš.
Per pastarąsias tris dienas šalyje žuvus penkiems žmonėms, policijos atstovas teigia, kad vienas atvejis gali būti susijęs su psichinės sveikatos sutrikimu, pareigūnas pasigenda tokių asmenų palydėjimo modelio.
Vizitus po regionus tęsiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šalies savivaldybės vis dar nėra pakankamai savarankiškos, jog galėtų pačios spręsti joms kylančias problemas.
Jeigu vartysime visokias ataskaitas, tai suprasime gyvenantys rojuje. Taip jau nutiko, kad gavę laisvę, puikiai išmokome gyventi, liaudiškai sakant, „ant popieriaus“.
Nors paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną sveikatos priežiūros įstaigų pokyčius reglamentuojantys įstatymai priimti, tačiau kas keisis, šiandien galima tik spėlioti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį aptartos karo prieš Ukrainą pamokos ir pasirengimas galimoms karo grėsmėms. Didelis dėmesys posėdžio metu buvo skirtas Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimui, kuris, pasak specialistų, vis dar yra daugiau teorinis nei praktinis.
Dėl galimos nelaimės Astravo atominėje elektrinėje jau rengiamos pratybos, tačiau Lietuvą gali ištikti ir kitokių nelaimių. Kiek mūsų sveikatos apsaugos sistema pajėgi atlaikyti sukrėtimus ir kaip reikėtų pasiruošti, apie tai plačiau LNK interviu su Kauno klinikų direktoriumi medicinai ir slaugai Kęstučiu Stašaičiu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina įvertinti tai, kaip karo akivaizdoje veiktų Lietuvos sveikatos sistema. Pasak šalies vadovo, tą daryti būtina ne todėl, kad Lietuvai gresia karo pavojus, bet todėl, jog būtina ruoštis absoliučiai visiems scenarijams.
Sveikatos sistemos atsparumą lemia veiksmingas sistemos dalyvių veiklos koordinavimas, pakankamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių užtikrinimas ir gebėjimas, esant poreikiui, juos padidinti bei lankstus požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms“ parodė pandemijos išryškintas vietas, kurias labiausiai reikia stiprinti, norint užtikrinti šalies sveikatos sistemos atsparumą.